gemmons „geborn (geboren) – gimęs“ I 714–15 [529], II 714 [1128], III 4123 [3111] (= gime „gimė“ VE 161), III 4311–12 [3122], (gimes „gimęs“ VE 1612), III 4313 [3123], III 11321 [719], III 12711 [7735], gemmans „t. p. – gimdęs“ III 12916 [7923] (= atgymde „atgimdė“ VE 6215) nom. sg. masc. partic praet. act.; inf. gemton „geberen 348 (gebären) – gimdyti“ III 1054 [6522] (= gimdisi „gimdysi“ VE 5012). Žr. dar s. v. v. ainangimmusin, engemmons, etgimsannien, naunagemmans, gimsenin, naunagimton, be to, ainangeminton. Acc. sg. masc. (partic. praet. act.) pr. gimmusin (= lie. gìmusį, la. dzimušu, žr. s. v. ainangimmusin) aiškiai rodo buvus formą nom. sg. masc. pr. *gimuns (: lie. gìm-ęs, la. dzim-is), kuri dėl kontaminacijos su nom. sg. masc. (partic. praes. act.) pr. *geman(t)s (= lie. gemą̃s „gimstąs“) išvirto į *gemuns = gemmons (plg. Endzelīns SV 128) ir net – rečiau – į *gemans (dėl šio -a- žr. Trautmann AS 257, Endzelīns l. c. plg. Mažiulis PKP II 253) = gemmans III 12916 (dėl reikšmės žr. toliau), formaliai sutampančią su partic. praes. act. (nom. sg. masc.) *geman(t)s. Atvejų su praet. *gem- (iš praes. *gem-, dėl kontaminacijos) vietoj senesnės praet. *gim- galėjo pasitaikyti (pr. kat-mų kalboje) ir verbi finiti sistemoje: tokiai kontaminacijai prielaida – nereti formų sutapimai (pvz.: praet. billē „bylojo“ = praes. billē „byloja“ ir pan.). Atsiradus atvejų su pr. (*gim- →) *gem- preterito sistemoje (verbi infiniti ir turbūt verbi finiti), nesunku buvo atsirasti atvejams su pr. (*gim- →) *gem- ir inf. kamiene; šitaip inf. (< sup.) gemton (III 1054) = *gemtun (dėl reikšmės žr. toliau) vestina iš senesnės (sup.) *gimtun (= lie. sup. gim̃tų, plg. Trautmann AS 293, Endzelīns l. c.) – su kamienu inf. *gim-, kurį (ne *gem-!) aiškiai rodo pr. (partic. praet. pass., nom. sg. neutr.) gimton (= lie. gim̃-tas, la. dzìm-ts, žr. s. v. naunagimton) bei gimsenin (išvestas iš inf. kamieno, žr. s. v., plg. dar etgimsannien). Taigi turime pr. verbum su praes. *gem- (lie. gẽm-a = la. dzem), praet. *gim- (= lie. gìm-ė, la. dzim-a), inf. *gim- (= lie. gim̃-ti = la. dzìm-t) – pr. verbum, kuris, kaip ir lie.-la. verbum, buvo intranzityvas, t. y. reiškė „gimti, geboren werden“ < balt. *gem-/*gim- „t. p.“. Prūsai turėjo ir tranzityvą-kauzatyvą pr. *gamintvei „gimdyti, gebären“ (ar *gemintvei?), žr. s. v. ainangeminton. Tie verba pr. „gimti, geboren werden“ ir pr. „gimdyti, gebären“ kat-muose pavartoti yra tik verbi infiniti lytimis – partic. (praet. act., praet. pass.) lytimis bei supyno kilmė̃s inf. lytimi, panašia į partic. praet. pass. (acc. sg.) lytį. Visoms toms partic. lytims vokiškajame originale atliepia viena ir ta pati (vok.) partic. geboren, 349 kuri reiškė ne tik „gimdytas“ = „gimęs“ bet ir „gimdęs“, „gimtas“. Šitas vok. partic. priklauso sistemai vok. verb. geberen (III 1043) = gebären, kuris reiškė ne „gimti, geboren werden“ (kaip pr. *gim-tvei „t. p.“!), o „gimdyti, gebären“ (kaip pr. *gamintvei „t. p.“!). Taigi vok. geboren yra išverstas a) teisingai į pr. geminton „gimdytą“ (žr. s. v. ainangeminton), pr. gemmons „gimęs“, pr. gimton „gimtas“ (žr. naunagimton) ir b) klaidingai į pr. (partic. praet. act.) gemmans „gimdęs“ III 12916 (iš tikrųjų reiškė ne „gimdęs“, o „gimęs“!) vietoj teisingo pr. *geminnans „gimdęs“ ar pan. Taip pat ir vok. (inf.) geberen „gebären“ III 1043 yra klaidingai išverstas į pr. (inf.) gemton „gimdyti“ III 1054 (iš tikrųjų reiškusį ne „gimdyti“, o „gimti“!) vietoj teisingo pr. (inf.) *geminton „gimdyti“ ar pan. Santykiu lie. leñkti (caus.) su liñkti remiantis daryti išvadą, kad tas pr. (inf.) gemton buvęs tikras kauzatyvas (Trautmann BSW 84, Toporov PJ II 205), aiškiai negãlima (juk verb. intrans. pr. praes. *gem- : praet. *gim- : inf. *gim- formos santykiuoja ne taip, kaip lie. liñksta : liñko : liñkti!).
Balt. *gem- (: *gim-) „gimti“ išriedėjo iš ide. *gu̯em- (: *gu̯m̥-), kurio veldiniai yra: (slavams jis gana seniai išnyko), go. qiman „atvykti, ateiti“, toch. A kum-, B käm- „t. p.“, s. ind. gámati „jis eina“, av. jamaiti „t. p.“, arm. ekn „jis atėjo“ (= s. ind. ágan „t. p.“), gr. βαίνω „einu, žengiu“ (< *βανϳω), lo. veniō „ateinu, atvykstu“ ir kt. (Pokorny IEW I 464t.). Įprasta manyti, kad šito ide. *gu̯em- pagrindinė reikšmė buvusi *„ateiti, atvykti“, o iš čia, t. y. iš verb. *„ateiti (į pasaulį)“ > *„atsirasti, pasirodyti“ esąs balt. *gem- „gimti“ ir semantiškai artimiausi jo giminaičiai – alb. prie-gjim „Gastmahl bei der Erstgeburt“ (< *„Erstgeburt“), av. nijāmaiieiṇti „sie bringen zum Gebären“ (su *ni-jāma- „Geburt“), gr. ἐ-βαθη· ἐγεννήθη („gimė“) Hes.; žr., pvz., ME I 550 (ir liter.), Pokorny IEW I 463–465, Toporov l. c.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 347–349 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Adams DTB 160t.; Beekes EDG 192; Cheung EDIV 98tt.; Lehmann GED 276t.; Mayrhofer EWA I 465t.; Rix LIV 209t.; Smoczyński LAV 147t., SEJL 179t.; Vaan EDL 661.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.