genix „specht (Specht) – genys“ E 742 nom. sg. masc. = pr. *geniks < *genikas „t. p.“. Šio žodžio bei artimiausių jo giminaičių lie. genỹs = la. dzenis šaknies kilmė yra seniai aiški: čia slypi verb. balt. *gen- „mušti, kalti“ (žr. s. v. guntwei), žr., pvz., Trautmann AS 337, ME I 545, Endzelīns SV 176, Fraenkel LEW 152t. 350 (ir liter.), Pokorny IEW I 492t. Tačiau tų pr. ir lie.-la. žodžių darybinių santykių tradicinis supratimas man neatrodo tinkamas (žr. toliau).
Atsižvelgiant į ryt. balt. *genīs „genys“ (> lie. genỹs = la. dze-nis), be to, ir žodžio pr. (E 744) aytegenis (laikomo etimologiškai gana neaiškiu) sandą -genis implicite kildinant iš pr. *genīs „genys“, įprasta manyti, kad pr. genix (E 742) esąs diminutyvas – pr. *„genelis“ (pvz. Būga RR I 152, 157, Endzelīns SV 49). Bet čia išleidžiama iš akių tai, kad pr. „geneliui“ yra pr. aytegenis „kleinespecht (der kleine Specht) – mažasis genys“ (E 745) = „genelis“; vadinasi, pr. genix (E 742), kuris ir verstas iš vok. (E 742) specht „Specht – genys“ (ne iš vok. „der kleine Specht“ = „genelis“!), yra aiškiai ne *„genelis“, o „genys“. Apie tai plačiau žr. Mažiulis ZfSl XIX 215tt., kur, be to, aiškinama, kad pr. aytegenis = *aitagenīs sandas *-genīs atsirado ne iš subst. (atitinkančio ryt. balt. *genīs „genys“), o iš verb. pr. *gen- „mušti, kalti“, žr. dar aytegenis.
Pr. genix „genys“ < *genikas „t. p.“ kildintinas iš *„kalikas, mušikas“ = *„tas, kuris kala“ (nomen agentis) – laikytinas sufikso *-ik- vediniu iš verb. pr. *gen- „mušti, kalti, daužyti“ < balt. *gen- „t. p.“ (dėl jo žr. s. v. guntwei), plg. tos pačios darybos kitus baltų ir slavų nomina agentis – pvz., lie. (verb. kal- „kalti“ →) kal-ìkas „tas, kuris kala“ (žr. s. v. schuwikis). Ryt. balt. *genīs „genys“ (> lie. genỹs = la. dzenis) irgi yra iš *„kalikas, mušikas“ = *„tas, kuris kala“ (nomen agentis), bet jis – fleksijos (ne sufikso!) vedinys iš to paties (minėto) verb. balt. *gen-, plg., pvz., lie. (kal- „kalti“ →) kalỹs „tas, kuris kala“ (nomen agentis) = „kalvis“ (LKŽ III 140). Pagaliau ir pr. aytegenis = *aitagenīs „mažasis genys“ = „genelis“ yra iš nomen agentis – iš *„greitakalys“ = *„tas, kuris greitai kala“ (< pr. adj. *aita- „greitas“ + verb. *gen- „kalti, mušti“), plg., pvz., lie. (Ds) prastakalỹs „tas (kalvis), kuris prastai kala“ (< adj. prasta- „prastas“ + verb. kal- „kalti“) ir pan., žr. dar aytegenis. Tokį mano jau senokai pasiūlytą žodžių pr. aytegenis bei genix darybos supratimą yra palaikęs ir Toporov PJ I 67, II 205t.
351 Dėl balt. „genys“ < *„tas, kuris kala, daužo (snapu medį)“ plg.: ukr. довбач „genys“ (< *„tas, kuris kala“), s. ind. dārvāghāṭáḥ „genys“ (< *„tas, kuris medį kala“), gr. δρυοκολάπτης „genys“ [< *„tas, kuris medį (ąžuolą) kala“] ir t. t., žr. Otkupščikov Ist. slovoobr. 248t., Toporov PJ II 205t. ir liter.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 349–351 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek Coll. Pr. II 11; Hinze LgB V–VI 162t.; Matzenauer BKAS 46; Smoczyński SEJL 169.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.