Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 356–357 psl.

gerto

gerto „henne (Henne, Huhn) – višta“ E 764 nom. sg. fem. = pr. *gertɔ̄, t. y. *gertā. Žr. dar gertis, gertistian, gertoanax, laucagerto. Pr. *gertā „višta“ slypi ir pr. vietovardžiuose, pvz.: pr. (vv.) Gerten „hunsfelde (Huhnsfeld) – vištos laukas“ (Gerullis ON 40) = pr. *Gertin- < appell. *gertin- „vištinis“ (sc. laukas). Pr. *gertā „višta“ laikytinas onomatopėjinės kilmės žodžiu su šaknyje (ger- = pr. *ger-) slypinčia interj. balt. *gē̆r (: *gā̆r), kuria buvo imituojamas pasikartojantis tam tikrų paukščių balsas (žr. s. v. geeyse), tame tarpe ir (senovės baltų dialektuose) vištų balsas „kar (= kar-kar-kar- …)“. Subst. pr. *gertā „višta“ yra iš adj. pr. *gertā „tam tikrą pasikartojantį balsą, imituojamą interjekcija *gē̆r „kar“, skleidžiančioji“ = *„karkiančioji“ (sc. paukštė) – sufikso adj. (= partic. praet. pass.) fem. *-tā- (plg. ir lie. viš-tà = la. vis-ta) vedinys iš interj. balt. *gē̆r (: *gā̆r), šiuo atveju imitavusios vištinį „kar“ (žr. dar s. v. geeyse). Iš to, kad pr. *gertā „višta“ < *„karkiančioji“, ir atsižvelgiant a) į faktą, kad pr. (E) gerto „višta“ etimologiškai neatskirtinas nuo pr. (E) gertis „gaidys“, ir b) į tą semantinę realiją, kad vištai būdingas karkimas (vištinis „kar“ = „kar – kar – kar –…“), o gaidžiui – giedojimas (plg. iš *„giedantis“ kilusius lie. gaidỹs „Hahn“, la. gaîlis „t. p.“, go. hana „t. p.“, rus. петух „t. p.“, ukr. півен „t. p.“ ir kt.), – iš visa to išplaukia vienintelė išvada: pr. (E) gertis „gaidys“ yra ne iš *karkiantis“, o iš „vištinis“, t. y. pr. (E) gertis = pr. *gertīs – fleksijos vedinys iš pr. *gertā „višta“, turbūt pakeitęs [gal dėl vok. žodžių „višta“ ir „gaidys“ panašumo, plg. ir vok. (E 764) henne „višta“ resp. (E 763) hane 357 „gaidys“] senesnį (kitą) pr. žodį „gaidys“ < *„giedantis“ (dabar nebeatsekamą), žr. dar gertis.
Dėl pr. gerto bei gertis (žr.) pateiktosios etimologijos šiuo tuo plg. Endzelīns SV 177 (s. v. gertis), visai kitaip (nepagrįstai) ją suvokia Trautmann AS 337 (s. v. gertis), Toporov PJ II 222 (s. v. gertis).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Blažek Coll. Pr. II 11; Hinze LgB V–VI 172.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.