Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 358–360 psl.

gerwe

gerwe „kranch (Kranich) – gervė“ E 715 nom. sg. fem. = pr. *gervē. Jis kartu su lie. gérvė = la. dzẽrve „t. p.“ suponuoja balt. *gérv(i̯)ē „t. p.“ < *gērvi̯ē „t. p.“ < *gervi̯ā „t. p.“, kuris yra gana senas onomatopėjinės kilmės žodis.
Subst. balt. *gērvi̯ā „gervė“ (fem.) kildinu iš i̯ā-kamienio adj. (fem.) balt. *gervi̯ā „tam tikrą balsą, imituojamą interjekcija *gē̆ru, skleidžianti“ (sc. paukštė), o šį laikau fleksijos adj. fem. *-i̯ā *, egzistavusios greta adj. masc. *-(i)i̯as *-īs vediniu iš gervių balsą mėgdžiojamos interjekcijos (= quasi verbum bei quasi nomen actionis, plg. s. v. geeyse) balt.(-sl.) *gē̆ru (žr. toliau), plg., pvz., lie. [verb. klỹ-kti „laut schreien“ (onomatopėjinės-interjekcinės kilmė̃s) ] adj. (tiksliau: subst. mob.) klýkis, -ė „tas/ta, kuris/kuri klykia“ (LKŽ VI 88) subst. (masc.) klýkis „vakarinis suopis (Buteo buteo)“ (l. c.) resp. subst. (fem.) *klykė (plg. klykẽlė „toks paukštis; klykis“ LKŽ VI 87).
359 S. rus. жеравь „gervė“, serb.-chorv. žȅrȃv „t. p.“ ir kt. (žr. Toporov PJ II 223t.) suponuoja subst. (masc.) sl. *gerāvi̯a- „t. p.“ (kiti atstato sl. *gerōvi̯a- „t. p.“ – pvz., Trautmann BSW 87), kuris yra greičiausiai taip pat (kaip ir balt. „gervė“) adjektyvinės kilmė̃s – iš adj. sl. *gerāvi̯a- (*gerāvi̯ā-) „tam tikrą balsą, imituojamą interjekcija *gē̆ru, skleidžiantis“ (sc. paukštis) – sufikso (sl.) adj. *-āvi̯a- (išvesto iš sl. adj. *-āva-) vedinys iš gervių balsą mėgdžiojamos interjekcijos (= quasi verbum bei quasi nomen actionis, žr. anksčiau) sl. *geru [jos „fleksiją“ *-u rodo matyt ir sl. *(ger)-āv-(i̯a)- „gervė“] = balt.-sl. *gē̆ru.
Šita interj. balt.-sl. *gē̆ru bus atsiradusi iš *gē̆r (dėl jos žr. s. v. geeyse) maždaug taip: tam tikras traukiančių [pulke atskrendančių (pavasarį) resp. išskrendančių (rudenį)] gervių balsas (skambus, žr. Ivanauskas LP II 109, 115), pasikartojantis su netrumpomis pauzėmis (#), buvo imituotas interjekcija balt.-sl. *gē̆r# (= *gē̆r# – *gē̆r# – *gē̆r# – …) perteikiant # (pauzę) balsiu V (= užpakalinės eilės balsiu) bei jį identifikuojant su balt.-sl. *u. Plg., pvz., lie. (Ds) interjekciją – jos variantus gė̃ru (= gė̃rugė̃rugė̃ru – …) bei gẽru (= gẽrugẽrugẽru – …) ir [rečiau su k- vietoj g-, dėl interjekcinio g-/k- = G- (gutturalis) žr. toliau] kė̃ru (= kė̃rukė̃rukė̃ru – …) bei kẽru (= kẽrukẽrukẽru – …), imituojančius traukiančių (skrendančių) gervių balsą (balsus). Be to, kalbant apie gervinės interj. balt.-sl. *gē̆ru formantą *-u, nereikėtų užmiršti, kad gervė kitais atvejais (ne gervių traukimo metu) skleidžia ir kitokį balsą, kurį galima imituoti interjekcija krū̆/grū̆ (plg. Ivanauskas LP II 119), t. y. su formantu -u = -ū̆.
Traukiančių gervių skambų balsą imituojanti interj. balt.-sl. *gē̆ru [su skardžiuoju („skambiuoju“!) *g- (ne su *k-)] yra gana sena ir suponuoja interj. ide. dial. *gē̆ru [> arm. *geru-ng- > kr̄ownk „gervė“ (dėl jo žr. dar Toporov PJ II 225 ir liter.)] resp. (apofoniškai) *grū̆ (> lo. grū-s „gervė“). Tam pačiam reikalui kituose ide. dialektuose bus egzistavusi interj. (ide. dial.) *gē̆rV su *-V = *-ā̆, t. y. interj. ide. dial. *gē̆ra (> gr. γέρα-νος „gervė“) resp. (apofoniškai) *grā̆ (> germ. *kra- > s. v. a. kra-nuh „gervė“ ir kt.).
360 Interjekcija ide. dial. *gē̆rV („dvibaze“) – tiek *gē̆ru/*grū, tiek ir *gē̆ra/*grā̆ buvo mėgdžiojamas greičiausiai ne vien gervių balsas, plg., pvz., (interj. *grā̆ germ. *krā- >) s. isl. krá-ka „varna“ ir pan. Tačiau nėra abejonės, kad interjekcijos ide. dial. *gē̆rV pamatas interj. ide. *gē̆r = interj. ide. *GVS (G = bet koks guturalis, V = bet koks balsis, S = sonantas *-r ir pan.) ir (*GVS <) interj. ide. *GV buvo imituojami įvairių paukščių balsai, taip pat ir kitoki (ne paukščių) garsai, plg., pvz., (interj. ide. *ger ) s. ind. verb. jár-ate „spragsi, ošia, šūkteli“ (= „skleidžia tam tikrą garsą“). Žr. dar s. v. v. geeyse, gegalis, geguse.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Beekes EDG 267; Blažek Coll. Pr. II 11t.; Danka FsHasiuk 4; Derksen EDSIL 558; Hinze LgB V–VI 150; Smoczyński SEJL 174; Vaan EDL 274t.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.