granstis „nebiger (Näber, Bohrer) – grąžtas“ E 535 nom. sg. = pr. *granstis, t. y. *granztis (masc. ar fem.) [vargu ar *granztīs (i̯o-kam. masc.), žr. toliau.
399 Dėl minėto vok. (E 535) nebiger „Näber (Naber), Bohrer–grąžtas“ (žr. Frischbier PW II 85), kuris yra matyt ankstyvosios n. v. a. kalbos lytis [= nebiger „t. p.“, nebi(n)ger „t. p.“, žr. Kluge EWDS 498 s. v. Näber], plg. v. v. a. nebegêr (nabegêr) „spitzes Eisengerät zum Umdrehen, Bohrer – t. p.“ (Lex 147), s. v. a. nabagēr (nabugēr) „t. p.“, ags. nafugār „t. p.“ ir kt. < germ. subst. (compositum) *„stebulės gręžiklis“ [dėl germ. „stebulė“ (*nabō-) žr. s. v. nabis].
Dėl lie. grą̃žtas „Bohrer“ suponuoti pr. (E) granstis „t. p.“ = (o-kamienį) *granztis < *granztas [kaip, pvz., pr. (E) deywis = *deivis < *deivas (= lie. diẽvas)] negalima: laikant pr. granstis o-kamieniu, būtų ne pr. (E) granstis, o pr. (E) *granstan [nom. sg. neutr., plg. pr. (E) dalptan, žr.] = lie. grą̃žtas (nomen instrumenti, kilęs iš neutrum, žr. toliau).
Pr. *granztis „grąžtas“ (matyt i-kamienis bent jau iš kilmės) = „tai, kuo gręžiama“ yra sufikso *-ti- vedinys iš verb. intens. pr. < balt. (verb. intens.) *granź- „sukinėti rėži(nėj)ant“ (> iterat. lie. grąž-aũ grąž-ýti „bohren; drehen“ = la. gruõz-u gruõz-ît „drehen“), – panašiai kaip, pvz., lie. lanktìs „įrankis siūlams lenkti“ = „tai, kuo lenkiama“ [i-kam. (Skardžius ŽD 327) → lañktis (i̯o-kam., op. cit. 328)] ← verb. intens. *lank- (žr. s. v. lanctis). Subst. pr. *granztis „tai, kuo gręžiama“ = „tai, kuo sukinėjama (tam tikru būdu)“ iš pradžių bus buvęs *„gręžimas“ = *„(tam tikras) sukinėjimas“ (nomen actionis), plg. lie. (i-kam.) grąžtìs „grįžtė, ryšys“ (LKŽ III 544) = „tai, kas (su)sukinėjama (tam tikru būdu)“ < *„(su)sukinėjimas (tam tikru būdu)“ (vedinys iš verb. intens.), pr. *grenz-tē „grįžtė“ = „tai, kas (su)sukama (tam tikru būdu)“ < *„(su)sukimas (tam tikras)“ (vedinys iš verb. ne intens., žr. greanste).
Iš to paties verb. intens. balt. *granź- yra ir lie. grą̃žtas „Bohrer“ = la. *gruozta- „t. p.“ (iškeistas į la. urbis „t. p.“) < ryt. balt. *granztă „t. p.“ (nom.-acc. sg. neutr.) – sufikso *-ta- vedinys (nomen instrumenti), plg. s. v. dalptan.
Verb. intens. balt. *granź- „sukinėti rėži(nėj)ant“ ← verb. (ne intens.) balt. *grenź-/*grinź- „sukti(s) rėžiant(is)“ [tokią – pagrindinę – reikšmę, t. y. ir jos atspalvį „(tam tikru būdu) rėžiant(is)“ 400 laikau archajiška – praindoeuropietiška], iš kurio turime lie. grę̃ž-ti „bohren: sukti“ = la. grìez-t „sukti“ resp. lie. grį̃žti „suktis (atsisukti)“ = la. *grīz-t *„suktis“ (> „sukti“, žr. ME I 658), suponuoja ide. dial. *greng(h)- [: *grn̥g(h)-] „sukti(s) rėžiant(is)“ (> s. isl. kringr „žiedas, Ring“, v. v. a. krinc „t. p.“ ir kt. Pokorny IEW I 385t., Vries AEW 330, Fraenkel LEW 167) – formanto *-eng(h)- [turbūt iš *-en- + *-g(h)-] išplėstą verb. ide. *ger-/*gr̥- „sukti(s) rėžiant(is)“. Žr. s. v. v. *garbis, grandis.
Toporovas (PJ II 290) mėgina žodžius lie. grį̃ž-ti ir pan. pagal Ablautsentgleisung’ą sieti su lie. gráiž-ýti „gręžioti, sukioti“ (iterat.) ir pan. ir net su bažn. sl. grěz-a „confusio“ (subst.) ir pan. Bet šitaip daryti nėra tikslu: a) lietuviai (tuo labiau slavai) nepažįsta Ablautsentgleisung’o -in- (> -į-) → -ai-, o tik (lie.) -in- (> -į-) → -ain-!). b) yra ne tik lie. gráiž-ýti „gręžioti, sukioti“ (praes. gráiž-o – su akūtiniu -ái-) = la. graiz-ît „t. p.“, bet ir lie. graiž-ýti „t. p.“ (praes. graĩž-o Ds – su cirkumfleksiniu -aĩ-), be to, lie. grąž-ýti „t. p.“ (praes. grãž-o) = la. gruõz-ît „t. p.“ (žr. LKŽ III s. v. v. resp. ME I s. v. v.). Tačiau svarbiausia, kad c) yra ne tik lie. gráiž-ýti (graiž-ýti Ds) „gręžioti sukioti“ [praes. gráiž-o resp. (Ds) graĩž-o] = la. graiz-ît „t. p.“, bet ir lie. gráiž-ýti (graiž-ýti Ds) „rėžyti, pjaustyti (griežiniais)“ [praes. gráiž-o resp. (Ds) graĩž-o] = la. graĩz-ît „wiederholt schneiden“ (žr. LKŽ III 504–505, ME I 636) < ryt. balt. *graiź- (intens.), kuris yra vedinys aiškiai ne iš balt. (verb.) *grenź-/*grinź- (> lie. grę̃ž-ti/grį̃ž-ti ir pan.), o iš balt.-sl. (ne intens.) *greiź- „rėžti sukant“ (> lie. gríež-ti „t. p.“ ir pan., žr. s. v. grosis).
Toporovas (l. c.), be to, neatsižvelgė dar į štai ką: lie. grę̃žti „sukti rėžiant“ (: grį̃žti) resp. gríežti „rėžti sukant“ (t. y. „rėžti su tam tikru sukimu“, dėl tokios pagrindinės ir, man rodos, archajinės reikšmės žr. s. v. grosis) yra kvazihomonimai bei pagrindinėmis savo reikšmėmis artimi sinonimai; tas pats pasakytina ir apie jų vedinius (iterat.) lie. grąžýti „sukioti rėžiant“ resp. gráižýti (graižýti) „rėžyti suk(inėj)ant“ dėl jų (bei jų pamatinių žodžių) didelio panašumo (fonetinio ir semantinio) patyrusius kontaminaciją [ją rodo jau ir minėtas lie. dial. graĩžo graižýti „rėžyti sukant“, turintis -aĩ- (vietoj -ái-) dėl grą̃žo grąžýti įtakos]. Dėl 401 visa to lie. gráižyti „rėžyti suk(inėj)ant“ (= la. graĩzît) išvirto į lie. gráižýti (graižýti) „t. p.“ (= la. graĩzît) ir lie. gráižýti (graižýti) „sukinėti rėžiant“ (= la. graizît). Čia dar bus prisidėjęs ir apofoninis santykis balsio lie. -ī- (= gr-į̃-žti ir dial. iš gr-ę̃-žti) su lie. -ī- (= kr-ỹ-pti ir pan.) : -ai- (= kr-ai-pýti ir pan.); panašius dalykus nesunku atsekti ir latvių kalboje.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 398–401 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Orel HGE 221; Rix LIV 191; Smoczyński LAV 161, SEJL 198.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.