*Jāt(u)vā „Jotva“ – vienos vak. baltų žemės vardas [žr. dar Sudowia (ten pat ir dk. Denowe „Dainava“)] = *Jātvā resp. (*Jātvā = *Jātuvā →) *Jātuvā. Čia virtimas *-tv- = *-tuv- → *-tuv-, tiksliau – [su bilabialiu jotv. *u̯ (ne labiodentaliu *v!), kaip ir pr. *u̯] *-tu̯- = *-tuu̯- → *-tuu̯-, yra visiškai galimas (nors ir nebūtinas) jau vien dėl to, kad jis neatsietinas nuo labai senų virtimo *-u̯- = *-uu̯- → *-uu̯- atvejų, dėl kurių žr. Mažiulis Blt III 39t., išn. 102.
Beveik visi baltistai pritaria K. Būgai, iš s. rus. Ятвягы „jotvingiai“ (acc. pl.) ir pan. atstačiusiam jotv. *jātvingas „jotvingis“ ← jotv. *Jātvā „jotvingių žemė“ (Būga RR III 153t.) ir juos sulietuvinusiam į (lie.) jótvingas (vietoj jo vėliau įsigalėjo lie. jótvingis) resp. Jótva.
Iš s. rus. Ятвягы ir pan. K. Būgos atstatytą jotv. *jātvingas „jotvingis“ (Būga l. c., žr. ir Toporov PJ III 15–19) įprasta laikyti sufikso *-ing- (jį čia atstato visi, be išimties, tyrinėtojai!) vediniu iš jotv. *Jātvā „jotvingių žemė“ (žr., pirmiausia, Būga l. c., Toporov l. c.), kurio resp. jotv. *Jāt(u)vā „t. p.“ rekonstrukcija yra visiškai patikima (žr. toliau). Kitokios etnonimo „jotvingių žemė“ rekonstrukcijos (ir ta, kurią siūlo J. Nalepa, Jaćwięgowie. Białystok 1964) yra aiškiai nepagrindžiamos (apie tai kitąkart pakalbėsiu), žr. ir Toporov PJ III 17–18.
Tačiau etnonimo jotv. *jātvingas „jotvingis, jotvingių krašto gyventojas“ rekonstrukcija dėl sufikso (jotv.) *-ing- iš tikrųjų yra ydinga: baltai jokių sufikso *-ing- vedinių etnonimų (kaip kalbos faktų!) neturi ir neturėjo [nėra baltams nei sufikso (sudurtinio) *-t(u)ving- hidronimų]; plg., pvz.,, lie. lietùvis (lietuvỹs) 8 „lietuvių krašto gyventojas“ (← Lietuvà „lietuvių kraštas“), sūd. *sūduvīs „sūduvių krašto gyventojas“ (← *Sūduvā „sūduvių kraštas“, žr. Sudowia) ir pan. Todėl reikia sakyti, kad buvo ne jotv. *jātvingas „jotvingis“, o greičiausiai jotv. *jāt(u)vīs „t. p.“ – fleksijos vedinys iš jotv. *Jāt(u)vā „jotvingių kraštas“. Taigi šiuos etnonimus reikėtų lietuvinti į (lie.) jótvis (jotvỹs) resp. Jótva arba jotùvis (jotuvỹs) resp. Jotuvà; beje, lytis lie. Jótva turi šiokią tokią tradiciją (nuo K. Būgos), o atsisakyti lie. jótvingis, kuris dabar jau visuotinai įsigalėjęs, tuo tarpu (ir šiame straipsnyje) nedrįstu.
Iš to, kas pasakyta, išplaukia ir tokia išvada: s. rus. Ятвягы (ir pan.) segmentas -яг- < *ęg- suponuoja ne jotv. *-ing-, o prie [jotv. *jāt(u)vīs „jotvingis“ >] sl. *jat(ъ)vь „t. p.“ pridėtą slavišką sufiksą -яг- (ryt. sl.) < *-ęg-, abstrahuotą iš etnonimo s. rus. вар-ягъ „variagas“ (plg. dar s. rus. кълб-яг „variagas“, бур-ягъ, dėl jų žr. Vasmer ESRJ II 287 s. v. Колбяги, I 250 s. v. Буряги, I 276 s. v. варяг) < *-ęgъ, ir čia ėjusį suslavintojo žodžio „jotvingis“ darybos pejoratyviniu markeriu; plg. etnonimą rus. Мордва „mardvių kraštas“, kurio sufiksas -ва greičiausiai abstrahuotas iš rus. Лит-ва „lietuvių kraštas, Lietuva“ (tai pagrindė prof. V. Čekmonas savo pranešime Tarptautinėje baltistų konferencijoje 1985 m.). Vadinasi, s. rus. Ятвягъ (ir pan.) „jotvingis“ < *jatvęgь „t. p.“ (plg. lenk. *jatvęgъ „t. p., kuris, tiesa, gali būti paprasčiausia transforma iš s. rus. ятвягъ „t. p.“) buvo hibridinis pejoratyvas, kurio (kaip pejoratyvo!) atsiradimo priežastis, beje, nesunku paaiškinti: jotvingiai yra labai daug kariavę su savo kaimynais slavais.
Etnonimas jotv. *Jāt(u)vā „jotvingių žemė“ kildintinas iš hidronimo jotv. (up.) *Jāt(u)vā (žr. Būga l. c., plg. Toporov PJ III 19), kuris bus buvęs nedidelės upės (upelio) vardas, man rodos, jau seniai išnykęs (vargu ar jis sietinas su tuo Lydos apylinkių upeliu, kurį XVI a. istorijos šaltiniuose aptiko Būga RR III 154). Šito jotv. hidronimo kilmę Būga mėgino aiškinti tam tikrais etimologiniais gretinimais (Būga RR III 154t.), tačiau jie, neparemti žodžių darybos istorijos analize, iš tikrųjų dar nėra etimologija, o tik jos prielaida, kuria galima tikėti (žr. toliau) arba netikėti 9 (žr. Toporov l. c.). Juk iš tos prielaidos (Būga l. c.) išplaukia tik tokia išvada: hidronime jotv. (up.) *Jāt(u)vā slypi verb. balt. *jā- „eiti, (priekin) judėti ir pan.“ (> lie. jó-ti „reiten“ ir kt.) < ide. *i̯ā- „t. p.“ (> s. ind. yā-ti „jis eina, vyksta, važiuoja“ ir kt.); tokia išvada yra šiaip jau visai patikima (žr. toliau), tačiau ji, kaip sakyta, dar nėra pati šio jotv. (up.) *Jāt(u)vā etimologija.
Jotv. (up.) *Jāt(u)vā iš kilmės yra greičiausiai ā-kamienis adj. (fem.) balt.-sl. *jāt(u)vā „turinti ėjimo, (priekin) judėjimo ypatybę“ [jo reikšmė nustatoma pagal šaknį verb. balt.-sl. *jā- (žr. anksčiau) ir iš tolimesnio dėstymo] greta o-kamienio adj. (masc., neutr.) balt.-sl. *jāt(u)va- „t. p.“ Iš šio balt.-sl. adjektyvo neutr. resp. fem. lyčių bus išriedėję ir substantyvai (deadjektyvai) sl. (neutr.) *jāt(u)vā „tai, kas turi ėjimo, (priekin) judėjimo ypatybę“ resp. (fem.) *jāt(u)vā „t. p.“ (plg., pvz., s. v. garian) → rus. dial. (neutr.) ятво „tinkle žuvų gausumas“ resp. (fem.) ятва „didelis žuvų susibūrimas vandeny“ ir kt. (plg. Būga RR III 150, ESSJ VIII 183t.).
Toks adj. balt.-sl. *jāt(u)va-/*jāt(u)vā- laikytinas fleksijos (kamiengalių *-a-/*-ā-) vediniu iš subst. balt.-sl. (neutr.) *jātu „ėjimo, (priekin) judėjimo ypatybė“ < ide. (neutr. < genus pass.) *i̯ātu „t. p.“, t. y. iš nomen abstractum, kuris buvo aiškiai ne u1-, o u2-kamienis (žr. Mažiulis BS 279tt.), pagal Benveniste’ą – ne eu-, o u̯-kamienis; dėl tokių substantyvų ir iš jų išvestų adjektyvų, panašių į minėtą adj. balt.-sl. *jat(u)va-/*jat(u)vā-, plg. Benveniste Origines 79tt., 57t., 71tt.
Tas nomen abstractum ide. *i̯ātu „ėjimo, (priekin) judėjimo ypatybė“ > balt.-sl. *jātu „t. p.“ (neutr.) yra, man rodos, deadjektyvas – substantyvu virtusi u-kamienio adjektyvo u2-kamienė lytis (adj.) ide. (genus pass.) *i̯ātu „einantis, (priekin) judantis“ > balt.-sl. (neutrum, nom.-acc. sg.) *jātu „t. p.“ (plg., pvz., s. v. v. dolu, garian), egzistavusi greta u1-kamienės lyties (adj.) ide. (genus act.) *i̯ātu-s „t. p.“ > balt.-sl. (masc. nom. sg.) *jātus „t. p.“ Žinant visuotinai priimtą teiginį, kad ide. substantyvų ir adjektyvų morfologija iš esmės buvo vienoda, nesunku daryti išvadą: ne tik u-kamieniai (generis pass.) neutr. substantyvai, 10 bet ir u-kamieniai (generis pass.) neutr. adjektyvai savo paradigmoje turėjo ištisai u2-kamiengalį (neapofoninį *-u-), o ne ir u1-kamiengalį [apofoninį *-(e/o)u-], kuris į u2-kamienę paradigmą ėmė brautis gerokai vėliau – jau atskiruose indoeuropiečių dialektuose (plg. Mažiulis l. c.). Vadinasi, nėra pagrindo nepritarti minėtai prielaidai, kad u-kamienis nomen abstractum ide. (genus pass. > neutr.) *i̯ātu > balt.-sl. (neutr.) *jātu iš kilmės laikytinas ne subst., o (u2-kamieniu) adjektyvu ide. (genus pass. > neutr.) *i̯ātu „einantis, (priekin) judantis“ > balt.-sl. (neutr.) *jātu „t. p.“ Taigi Benveniste’o teiginį, kad indoeuropiečių kalbų adjektyvai tokio tipo kaip gr. (neutr.) θῆλυ esą iš neutr. substantyvų (Benveniste Origines 56–57), reikia formuluoti atvirkščiai (ne adj. neutr. iš subst. neutr., o subst. neutr. iš adj. neutr.).
Kaip iš substantyvinio u2-kamiengalio ide. *-u- (neapofoninis!) buvo išvestas adjektyvinis sufiksas ide. *-(u)u̯o-/*-(u)u̯ā > balt.-sl. *-(u)va-/*-(u)vā [pvz. adj. balt.-sl. *jāt-(u)va-/*-(u)vā žr. anksčiau], taip iš substantyvinio u1-kamiengalio ide. *-(e/o)u- (apofoninis!) buvo išvestas adjektyvinis sufiksas ide. *-e/ou̯o-/*-e/ou̯ā > balt.-sl. *-ava-/*-avā- > plg. Benveniste Origines 70tt. Kadangi u1-kamieniai ide. (generis act) > balt.-sl. (masc., dėl fem. žr. toliau) adjektyvai sakinyje bus ėję ir subjekto (ne vien atributo) funkcijas, tai jie galėjo būti ir substantyvai, tačiau ne ypatybę reiškiantys nomina abstracta (kaip minėtas subst. ide. *i̯ātu > balt.-sl. *jātu), o tam tikri nomina agentis. Vadinasi, bus egzistavęs ir u1-kamienis (deadjektyvas nomen agentis) subst. (gen. act.) ide. *i̯ātus „tas (ta), kuris eina, (priekin) juda“ > balt.-sl. (masc.) *jātus „t. p.“ ir iš jo išvestas adjektyvas ide. *i̯ate/ou̯o-/*-e/ou̯ā- „priklausantis (priklausanti) tam (tái), kuris eina, (priekin) juda“ > balt.-sl. *jātava-/*-avā- „t. p.“ – priklausomybės požymį turėjęs adjektyvas, o ne kaip minėtas adj. ide. *i̯at(u)u̯o-/*(u)u̯ā > balt.-sl. *jāt(u)va-/*-(u)vā-, turėjęs ypatybės požymį (žr. anksčiau). Senųjų hidronimų semantikai vandens ir pan. ypatybės turėjimo požymis, rodos, būdingesnis resp. archajiškesnis už priklausomybės turėjimo požymį. Todėl reikia manyti, kad baltų hidronimai su *-t(u)v- [*-(u)va- [< adj. balt. 11 *-t(u)-va/*-ā-] yra senesni už hidronimus su *-tav- (< adj. balt. *-tava-/*-ā-). Tą patį galima pasakyti ir apie nemažą būrį baltų hidronimų su *-(u)v- [< adj. balt. *-(u)va-/*-ā-] resp. su *-av- (< adj. balt. *-ava-/*-ā-), t. y. apie baltų hidronimus: lie. (up.) Váig-uva resp. pr. (up.) *Vaig-avā (iš čia dk. pr. vv. Waigaw), lie. (up.) Šeš-uvà resp. la. (up.) Ses-ava, sūd. (up.) *Sūd-(u)vā resp. *Sūd-avā ir kt. (bet visa tai – jau atskirai nagrinėtinas klausimas, žr. s. v. v. Scalowia, Sudowia).
Taigi lie. (up.) *Leit(u)vā (iš čia – ir Lietuvà „Litauen“), lie. (up.) Latuvà, lie. (up.) Váiguva ir pan. laikytini senesniais už jų variantus lie. (up.) *Leitavā (> up. *Lietava → up. Lietáuka), lie. (up.) Latavà, pr. (up.) *Vaigavā ir pan., t. y. už sufikso *-tav- resp. *-av- hidronimus, kurie, tiesa, atskiruose baltų dialektuose išstūmė pirmykščius sufikso *-t(u)v- resp. *-(u)v- hidronimus (plg. Mažiulis Blt III 41 ir išn. 107). Kadangi nėra jokių duomenų apie hidronimo jotv. (up.) *Jāt(u)vā variantą jotv. (up.) *Jātavā (gal jis buvo atsiradęs kurioje nors jotvingių ar – jau kaip etnonimas – jų kaimynų baltų šnektoje?), tai belieka manyti, kad jotvingiai išlaikė pirmykštį jotv. (up.) *Jāt(u)vā. Plg. pirmykščiu laikytiną, pvz., lie. (up.) *Leit(u)vā (→ Lietuvà „Litauen“), atsiradusį iš balt.-sl. adj. (fem.) *lēit(u)vā „turinti liejimo ypatybę“ ← balt.-sl. subst. (neutr., u2-kamienis) *lēitu „liejimo ypatybė“ < ide. subst. (u2-kamienis) *lēitu „t. p.“ ← ide. adj. *lēitu- „liejantis“ (aišku, sufikso *-tu- vedinys iš verb. ide. *lēi- „lieti“) > balt.-sl. adj. *lēitu- „t. p.“ (plačiau apie tokią žodžių darybos istorinę grandinę žr. anksčiau).
Galima pridurti, kad u-kamieniam adj. (masc., fem.) balt.-sl. *jātu- „einantis, (priekin) judantis“ bus egzistavusi fem. lytis -ī-/i̯ā-kamienis adj. (fem.) balt.-sl. *jātvī „einanti, (priekin) judanti“ > *jātī „t. p.“ (plg. adj. lie. plat-ì < *platī́ < *platvī, žr. Endzelīns BVSF 50), kuris taip pat galėjo virsti į subst. (fem.) balt. *jātī „ėjimo, (priekin) judėjimo ypatybė“ (plg., pvz., s. v. arrien); iš jo, man rodos, yra fleksijos vedinys adj. (fem.) jotv. *jātijā „turinti ėjimo, (priekin) judėjimo ypatybę“ [plg. minėto adj. balt.-sl. (fem.) *jāt(u)vā „t. p.“ darybą, žr. anksčiau] → (jotv. >) lie. (up.) Jotijà.
12 Greta adj. balt.-sl. *jātu- „einantis, (priekin) judantis“ < ide. (adj.) *i̯ātu- „t. p.“, kuris aiškiai yra sufikso *-tu- vedinys iš verb. ide. *i̯ā- „eiti, (priekin) judėti“ (žr. anksčiau), bus egzistavęs to paties verb. vedinys (sufikso *-to- resp. *-tā-) ide. adj. (masc., neutr.) *i̯āto- „einantis, (priekin) judantis“ resp. (fem.) *i̯ātā- „t. p.“ → balt.-sl. adj. (masc., fem.) *jāta- „t. p.“ (> lie. jótas, partic. praet. pass.) resp. (fem.) *jātā- „t. p.“ → sl. subst. (neutr.) *jātă „ėjimo, judėjimo ypatybė“ resp. (fem.) *jātā „t. p.“ → serb.-chorv. jȁto „paukščių būrys ir pan.“ resp. slovėn. jȃta „banda ir pan.“ ir kt. (plg. Būga RR III 154, ESSJ VIII 182). Hidronimuose (up.) lie. (< jotv.) Jõt-upis, Jot-ùlė gali slypėti tiek adj. balt.(-sl.) *jātu- „einantis, (priekin) judantis“, tiek ir adj. balt.(-sl.) *jāta- „t. p.“
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 7–12 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Adams DTB 66; Derksen EDSIL 154; Mayrhofer EWA II 407t.; Rix LIV 309t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.