Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė

Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 89–91 psl.

kalmus „stok (Stock, Baumstumpf) – kelmas“ E 633 nom. sg. masc. Dėl vok. (E. 633) stok (kartu ir dėl pr. kalmus) reikšmė̃s „Baumstumpf – kelmas“ (jam gerokai kitokią reikšmę suteikia Toporov PJ III 171) žr. dar Gerullis ON 54, plg. v. v. a. stoc „…Baumstumpf – kelmas“ (Lex 212).
Čia turime greičiausiai ne pr. (u-kamienį) *kalmus (sic Toporov PJ III 175), o pr. (o-kamienį) *kalm^us < *kalmas „kelmas“ (dėl -us = pr. *-^us < *-as plg. s. v. v. auwerus, gandams, kalpus). Pr. *kalma- „kelmas“ slypi dk. lytyse kaln. (1333 m.) Kalmyn (= pr. *Kalm-ī̆na- < *„kelminis, -ė“ ar *„kelmynas“), up. (1326 m.) Kalmoway (= pr. *Kalmavaj- < *„kelmapievis, -ė“) ir kt. (žr. Gerullis l. c.).
Pr. (E) *kalmas „kelmas“ diftongas *-al- (kirčiuotas!) bus buvęs akūtinis (ne cirkumfleksinis), tam pritaria: a) šio pr. žodžio artimiausi giminaičiai lie. kélmas „t. p.“ bei la. ce̹l̂ms „t. p.“, b) diftongo pr. *-al- (be to, po pr. *k-) parašymas (E žodynėlyje!) ne *-ol- (= cirkumfleksinis pr. *-al-), o (k-al-mus =) -al- (dėl visa to plg., pvz., s. v. cawx). O gal pr. kalmus segmentas -al- atspindi ne akūtinį pr. *-al-, o akūtinį pr. *-el- (?), einantį po guturalio (pr. *k-) bei turintį aiškiai kietąjį *-l-.
Pr. kalmus giminystė su lie. kélmas = la. ce̹l̂ms „kelmas“ seniai žinoma (Trautmann AS 351, Endzelīns SV 188, Fraenkel LEW 237, Toporov PJ III 171). Tačiau dėl jų, įprastai siejamų pirmiausia su sl. *čьlnъ „skobtinė valtis“ (> rus. чёлн „t. p.“ ir kt.), etimologijos nėra vieningos nuomonės, žr., pvz.,: Trautmann BSW 125t. (čia visai neminimas pr. kalmus), Vasmer ESRJ IV 327 (pr. kalmus taip pat praleistas), Fraenkel l. c., Pokorny IEW I 546 (pr. kalmus irgi neminimas), ESSJ IV 142 (pr. kalmus neminimas), Toporov PJ III 171tt. (ir liter.). Pastaba: su tais pr. bei lie.-la. žodžiais gimininti lie. kalmas „ajeras“, kal̃mė „t. p.“, la. kal̃me „t. p.“ ir pan. (sic Toporov l. c.) nedera: 90 šitie lie. ir la. žodžiai laikytini germanizmais [žr. ME II 142, Alminauskis Germ. 60, Fraenkel LEW 207 (s. v. kalavìjas) ir liter.]; lie. kal̃mė „kamštis“ (LKŽ V 144 s. v. kal̃mė 2) su pr. kalmus bei lie. kélmas = la. ce̹l̂ms sieti (Toporov PJ III 172) nekorektiška: lie. dial. kal̃mė „kamštis“ yra a) greičiausiai nesenas dialektizmas iš *„užkalimas, užkimšimas“ (sufikso -mė vedinys iš verb. kál-ti, plg. lie. dial. bar̃mė „barimas“ ← verb. bár-ti) arba b) iš *„ajeras“ (= *„ajero kotelis-kaištis“) – germanizmas.
Subst. pr. < vak. balt. *kalmas (ar *kelmas?) „kelmas“ = „tai, kas lieka medį nukirtus“ kildinu iš subst. balt. dial. *kalmas „atkirsta dalis“ = *„tai, kas àtkirsta“ < *„(at)kirtimas“, šį laikydamas sufikso *-ma- vediniu iš verb. balt.-sl. *kal- „kirst ir pan.“, kilusio turbūt iš seniausio verb. balt.-sl. *(s)kal- „kirsti, skelti ir pan.“ (žr. toliau); šį vak. balt. *kalmas (ar *kelmas?) „kelmas“ dėl darybos, kuria jis labai panašus į ryt. balt. *kelmas „t. p.“ (žr. toliau), plg., pvz., su lie. (subst.) bãžmas „būrys, minia, daugybė“ < *„(susi)kimšimas“ (← verb. lie. *baž- „kimšti, kišti“ resp. *bāž- „t. p.“ = la. bâz-t „t. p.“), s. ind. é-maḥ „ėjimas“ (← verb. s. ind. é-ti „jis eina“) ir kt. Greta seniausio verb. balt.-sl. *(s)kal- „kirsti, skelti“ bus egzistavusi jo lytis (seniausia) verb. balt.-sl. *(s)kel- [: *(s)kil-/*(s)kul-] „t. p.“ (žr. dar kelian), davusi vėlyvesnę verb. balt.-sl. *kel- [: *kil-/*kul-] „kirsti ir pan.“ (žr. toliau), kurios sufiksinis vedinys – subst. balt. dial. *kelmas „(at)kirtimas“ > *„tai, kas àtkirsta“ = *„atkirsta dalis“ > subst. ryt. balt. *kelmas „kelmas“ > lie. kélmas = la. ce̹l̂ms (plg. Skardžius ŽD 202, Pokorny l. c.); šių lie.-la. žodžių (taip pat ir pr. kalmus) darybą, tiesa, jos plačiau neanalizuodami (arba visai neanalizuodami), kitaip suvokia (explicite arba implicite) Trautmann BSW 126, Fraenkel l. c. (rodos, ir Vasmer l. c), ESSJ IV 142, Toporov PJ III 173t. Subst. sl. *čьlnъ (čьlno) „skobtinė valtis (Kahn)“ (žr., pvz., Sławski SEP I 125) < subst. sl. *kilna- „t. p.“ gali būti iš adj. (o/ā-kamienio) sl. *kilna- „(iš)skobtas, (iš)kirstas“, o šį laikau sufikso *-na- vediniu iš minėto verb. balt.-sl. *kil- (: *kel-/*kal-) „kirsti ir pan.“ < *(s)kil- [: *(s)kel-/*(s)kal-] „kirsti, skelti“ (kitaip 91 – Būga RR I 326, Trautmann l. c., ESSJ IV 142, Toporov l. c); dėl darybos plg., pvz., adj. lie. grýnas (žem. grỹnas) „rein, lauter“ (← verb. lie. *grý-ti : griẽti, žr. Skardžius ŽD 215). Subst. lie. dial. kelnas „valtis“ (LKŽ V 527) irgi galėtų būti iš (subst. „skobtinė valtis“ ←) adj. (o/ā-kamienio) lie. *kelna- “(iš)skobtas, (iš)kirstas“ ← verb. balt.-sl. *kel- „kirsti ir pan.“ < *(s)kel- „kirsti, skelti“ (kitaip – Būga l. c., Trautmann l. c., ESSJ IV 142, Toporov l. c.); tačiau subst. lie. kéltas „Fähre“ = „tai, kuo per(si)keliama“, kuris nėra ir matyt niekada nebuvo „valtis“ < „skobtinė valtis“ (!), savo kilme sietinas ne su verb. balt.(-sl.) *kel- „kirsti ir pan.“ < *(s)kel- “kirsti, skelti“, o su verb. balt.(-sl.) *kel- „kelti“ < verb. ide. *kel- „t. p.“ (dėl jo plg. Pokorny IEW I 544 s. v. 1. kel-).
Tą verb. balt.-sl. *kel- (: *kal- : *kil-/*kul-) „kirsti ir pan.“ iš seniausio verb. balt.-sl. *(s)kel- [: *(s)kal- : *(s)kil-/*(s)kul-] „kirsti, skelti ir pan.“ [> lie. kál-ti, kùl-ti, skél-ti/skìl-ti ir kt. (žr. s. v. v. kalopeilis, scalus, scolwo)] kildinu suponuodamas, kad čia slypi greičiausiai ne keli, o vienas verb. ide. *(s)kel(H)- [: *(s)kol(H)- : *(s)kl̥(H)-] „t. p.“ [panašaus ide. verb. atstatymui linkęs pritarti ir Pokorny IEW I 545tt. (s. v. v. 2. kel-, 3. kel-), 923tt. (s. v. 1. (s)kel-)] – toks, iš kurio turime, be minėtų žodžių, dar: s. v. a. scalm „navis“ (turbūt iš *„skobtinė valtis“, plg. sl. *čьlnъ, žr. anksčiau), ags. helma „vairuojamojo irklo rankena“ (< *„tai, kas àpkirsta, apskelta“), trak. σκάλμη „durklas“, sl. *kolsъ „várpa“ (< *„tai, kas duria“ = *„tai, kas kerta, pjauna), gr. κελεός „Grünspecht“ (< *kirtikas, skėlikas“, plg. s. v. genix) ir daugelis kitų [dėl pačios medžiagos žr. Pokorny l. c., Fraenkel l. c. ir 211t. (s. v. kálti), Vasmer l. c., II 295 (s. v. колос), 296 (s. v. колоть), ESSJ X 152t. (s. v. *kolsъ), 154tt. (s. v. *kolti), Toporov l. c.].

Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Vartotojas: Slaptažodis:

Naujas vartotojas

Vartotojo vardas / User name
Slaptažodis / Password
Pavardė / Last name
Vardas / First name
El. paštas / E-mail
Mokslo institucija / Affiliation

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.