kettwirts „vierdte (vierter) – ketvirtas“ III 2916 [251] (= ketwirtas VE 1011), ketwirtz „t. p.“ II 511 [118], ketwerts „vierde (vierter) – t. p.“ I 511 [59] nom. sg. masc. (num. ord.); acc. sg. masc. ketwirtin „vierde (vierte) – ketvirtą“ III 3716 [295]; dat. sg. neutr. (resp. masc.) ketwirtsmu „vierdten (vierten) – ketvirtam“ III 6311 [4133] konstrukcijoje (III 6311) Preī Ketwirtsmu „Zum Vierdten (Zum Vierten) – prie ketvirto“ (= Ant Ketwirta VE 2523); nom. sg. fem. ketwirta „vierdte (vierte) – ketvirtà“ III 5119 [371].
Turime num. ord. pr. *ketvirts „ketvirtas“ (nom. sg. masc.) < *ketvirtas „t. p.“ resp. (nom. sg. fem.) *ketvirta „ketvirtà“ < *ketvirtā „t. p.“ Jis kartu su lie. ketvir̃tas (ketvirtà) = la. *cetvirtas > *cetvirts [dėl num. card. la. *cetur- „keturi“ perdirbtas į la. ceturts „ketvirtas“ (ME I 376) → cetur̃tais „t. p.“ Endzelīns LVG 498t.] ir sl. *četvьrtъ „t. p.“ (> s. sl. četvrъtъ „t. p.“ ir kt.) suponuoja num. ord. balt.-sl. *ketvirtas „ketvirtas“ < 178 ide. *ku̯etu̯r̥to- „t. p.“ (> gr. τέταρτος „t. p.“, toch. A śtärt „t. p.“ ir kt. Pokorny IEW I 643), kuris yra sufikso *-to- vedinys iš K-kamienio num. card. ide. „keturi“ [matyt dviejų giminių – genus act. (> masc./fem.) ir genus pass. (> neutr.)] – iš jo lyties (casus indirecti) ide. *ku̯etur- > (pvz.) acc. (pl.) ide. *ku̯e-tur-n̥s (> s. ind. catúr-aḥ ir pan.). Šio ide. num. card. paradigma (K-kamienė!) bus turėjusi nom. (pl.) lytis: a) genus act. (> masc./fem.) ide. *ku̯etu̯e/ores > ind.-iran. *ketve/ares (→*ketvē/āres > s. ind. catvā́raḥ ir pan.) ir kt., b) genus pass. (> neutr.) ide. *ku̯etu̯e/orī > ind.-iran. *ketve/arī (→*ketvē/ārī > s. ind. catvā́rī) ir pan.
Iš lyčių a) ide. *ku̯etu̯eres [nom. (pl.) genus act. > masc./fem.] bei ide. *ku̯etu̯erī [nom.-acc. (pl.) genus pass. > neutr.] ir b) ide. *ku̯eturn̥s [acc. (pl.), genus act. > masc./fem.] bus atsiradę num. card. (K-kamienio) lytys: a) nom. (pl.) masc./fem. balt.-sl. *ketveres bei nom.-acc. (pl.) neutr. balt.-sl. *ketverī (iš jų dviejų turime, pvz., num. collectiva lie. ketverì, sl. *četverъ – fleksinius darinius) ir b) acc. (pl.) masc./fem. balt.-sl. *keturins. Pastaroji lytis (K-kamienė, sutapusi su i-kamiene!) vėliau išvirto į K-kamienes = i-kamienes acc. (pl.) masc. balt.-sl. *keturins ir acc. (pl.) fem. balt.-sl. *keturīs, o dar vėliau abi – į K-kamienę = i-kamienę acc. (pl.) masc./fem. balt.-sl. *keturī́s [> sl. *keturī́s → ketūrī́s > s. sl. četyri acc. (pl.) masc./fem.], greta kurios atsirado i-kamienė (inovacinė) nom. (pl.) fem. balt.-sl. *keturī̃s [> sl. *keturī̃s → *ketūrī̃s > s. sl. četyri nom. (pl.) fem.]; apie tokią K-kamienių bei i-kamienių acc. pl. (ir nom. pl.) balt.-sl. formų istoriją plačiau žr. Mažiulis BS 188–202 (passim), 259, 299.
Atsiradus nom. (pl.) fern. balt.-sl. *keturī̃s, buvo panaikintas šio balt.-sl. num. card. paradigmos [ji defektinė (neturėjusi sg. ir du formų)!] šaknies supletyvumas: a) lytis nom. (pl.) masc./fem. balt.-sl. *ketveres virto į nom. (pl.) masc. balt.-sl. *ketures [> sl. *ketures → *ketūres > s. sl. četyre nom. (pl.) masc.], b) nom.-acc. (pl.) neutr. balt.-sl. *ketverī – į nom.-acc. (pl.) neutr. balt.-sl. *keturī [> sl. *keturī → *ketūrī > s. sl. četyri nom.-acc (pl.) neutr.].
179 Lie. keturì (masc.) – kẽturios (fem.) < ryt. balt. *keturei – *keturjās yra i̯o- resp. i̯ā-kamieniai, kurie iš minėtų nom. (pl.) balt. (masc.) *ketures (masc.) resp. balt. (fem.) *keturī̃s bus atsiradę matyt šitaip. Balt.-sl. *ketures (masc., nom.) – *keturī̃s (fem., nom.) paradigma buvo i-kamienė (plg. s. sl.), išskyrus formas (nom., masc.) balt.-sl. *ketures ir gen. (pl.) masc./fem. balt.-sl. *keturōn [> sl. *keturōn → *ketūrōn > s. sl. četyrъ gen. (pl.) masc./fem.]. Labiau i-kamienė buvo šio balt.-sl. num. ord. paradigma feminini – jos abu tiesioginiai linksniai buvo i-kamieniai [*keturī̃s (nom.) ir *keturī́s (acc), žr. anksčiau]. Dėl pastarosios priežasties K-kamienė gen. (pl.) fem. balt. *keturōn išvirto į i-kamienę gen. (pl.) ryt. balt. *keturjōn (> lie. keturių̃), o dėl to ir gen. (pl.) masc. balt. *keturōn – į i-kamienę ryt. balt. *keturjōn (> lie. keturių̃). Šitaip ryt. balt. „keturi – keturios“ paradigma pasidarė ištisai i-kamienė, išskyrus formą nom. (pl.) masc. ryt. balt. *ketures. Tokia (i-kamienė) ryt. balt. num. card. „keturi – keturios“ paradigma vėliau ryt. balt. dialektuose, i-kamieniams adjektyvams (jų dabar lie.-la. dialektuose iš viso nebėra) virstant į i̯o- resp. i̯ā-kamienius, perėjo į i̯o- resp. i̯ā-paradigmą, ir taip atsirado i̯o-kamienis lie. keturì (masc.) resp. i̯ā-kamienis lie. keturios (fem.); archajinė acc. (pl.) masc. lie. kẽturis (< balt.-sl. *keturī́s, žr. anksčiau) išliko (greta i̯o-kamienės inovacijos lie. dial. kẽturius) matyt dėl to, kad ją palaikė nom. (pl.) masc. lie. *ketures, kuri dėl K-kamienės (nom. pl.) lie. -es poveikio [plg. lie. (nom. pl.) šùnes: (acc. pl.) šun-ìs = lie. (nom.) *ketur-es: (acc. pl.) kẽtur-is] turbūt gana ilgai egzistavo.
Man rodos, galima teigti (žr. dar ypač s. v. usts), kad panaši į ryt. balt. buvo ir vak. balt. „keturių“ istorija: pr. kat-mų šnẽktos (XVI a. vid.) turėjo matyt lytis (nepaliudytas) pr. nom. (pl.) fem. *keturʹas (< *keturjās = lie. kẽturios) ir nom. (pl.) masc. pr. *keturʹai [su *-ai = subst. *-ai, plg. lie. *keturei (su pronominaline *-ei) → keturì]; pastarosios lyties (masc.) pr. paradigma pagal pluralinę i̯o-paradigmą bus buvusi (XVI a.) suadjektyvinta jau ištisai, plg. net pr. (III) dwai (žr.) ir abbai/abbans (žr. abbai), smarkiai suadjektyvintus pagal pluralinę o-paradigmą.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 177–179 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Adams DTB 641t.; Beekes EDG 1471t.; Blažek IF CIII 112tt.; Derksen EDSIL 86t.; ESSJ IV 93tt.; Kloekhorst EDHIL 499tt.; Kortlandt BF XI (1) 44; Lehmann GED 113t.; Matasović EDPC 179; Mayrhofer EWA I 526t.; Orel HGE 96; Smoczyński ABSl XVII 202tt., SBS I 66tt., SEJL 279t.; Vaan EDL 505t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.