keuto = (parašyta) kento „hewt (Haut) – oda (žmogaus)“ E 156 = keuto „hewt (Haut) – oda (batų)“ E 497 nom. sg. fem. = pr. *kʹautɔ̄, t. y. *kʹautā, kurį dėl E 156 „oda (žmogaus)“ ir E 497 „oda (batų)“ galima laikyti bendriausiu odos pr. pavadinimu (žr. dar nognan, scordo). Pr. (E 156) kento reikia, be abejo, taisyti į keuto, nors raidės n taisymas į u (ir atvirkščiai) šiaip jau nelaikytinas tikruoju taisymu (žr., pvz., s. v. gleuptene). Beje, šį pr. žodį (E 156) įprasta skaityti keuto (o ne kento), žr. Trautmann AS 84, 89, 357, Endzelīns SV 193, Toporov PJ III 349. Tuo, kad keuto galįs būti ne pr. *kʹautā, o pr. *keutā (pvz. Karaliūnas LKK X 74), nelengva patikėti, žr. ir Stang Vergl. Gr. 73t. (ir liter.), Toporov l. c. (ir liter.).
Subst. pr. *kʹautā „oda“ artimiausias giminaitis – subst. lie. kiáutas „kevalas, lukštas; galvos kiaušas“ (LKŽ V 716t.), kurį vesti iš *kevẽtas = lie. kẽvetas „kiautas, lukštas“ (Stang l. c.), greičiausiai negalima (žr., pvz., Būga RR I 364, II 443, Skardžius ŽD 322, 338), žr. dar toliau.
Gretybė substantyvų lie. kiáutas = kʹautas < *keuta- bei pr. *kʹautā < *keutā, kildintinų iš (subst.) *„tai, kas lenkiančiai (su tam tikru nelygumu-gaubtumu) apdengia (aptraukia) ką“, matyt suponuoja adj. (o/ā-kamienį) balt. *kēuta- (*kēutā-) „apdengtas lenkiančiai“/„aplenktas dengiančiai“ (dėl adj. → subst. plg., pvz., s. v. garian) – adjektyvinio (= partic. praet. pass.) 183 sufikso *-ta- (*-tā-) vedinį iš verb. balt. (inf.) *kēu- „dengti lenkiančiai“/„lenkti dengiančiai“ (plg., pvz., lie. partic. praet. pass. – vedinius būtent iš inf. kamieno) ≤ *keu- „t. p.“ (turbūt vietoj dar senesnio inf. kamieno *kū̆- „t. p.“) greta (praet.) *kēv- „t. p.“ ir (praes.) *kev- „t. p.“, taip pat lyties (apofoninės) *kau- „t. p.“ (: *kū̆- „t. p.“). Iš šio balt. verbum turime daugybę vedinių (dažniausiai sufiksinių) – pvz., lie. subst. (matyt iš adj.) kẽv-elas (kẽv-alas) „kiautas, lukštas“, kẽv etas (kẽv-atas) „t. p.“, lie. subst. kiáu-šas (kiaũ-šas) „galvos smegenis dengiantieji kaulai (Hirnschädel); kiautas, kevelas, lukštas, nuolupa; kiaušinis“ (LKŽ V 711) bei káu-šas „Schöpflöffel; Hirnschädel; sraigės (ir pan.) kiautas“ (LKŽ V 445t.) = la. subst. kaû-ss „(Hirn)schädel; kaušas, samtis; Schale“ [< ryt. balt. *kau-śa-/*keu-sá- (su *-ś- < ide. *-kʹ- < *-k-, žr. s. v. kuslaisin)], lie. verb. kiaũ-to (praet.) (inf.) kiaũ-sti „skursti, nustoti augti, nykti; pasidaryti aptižusiam“ [LKŽ V 710; iš *„linkti – nykti“ < * „linkti apsidengiant (apsitraukiant) nykimo požymiais“ < *„linkti dengiančiai“, žr. dar toliau], lie. subst. ap-kiaũ-tėlis „apsileidėlis, apskurdėlis“, lie. verb. (inf.) kev-énti „vos bejudėti, nusenti: pamažu, po truputį valgyti“ (LKŽ V 672), verb. lie. kiū́-to (praet.) – (inf.) kiū́-sti „džiūti, nykti; sustoti augus, kiausti“ (LKŽ V 926), verb. lie. (inf.) kiū́-tėti „sėdėti susitraukus, kiūtoti, lindėti“ (LKŽ V 927), lie. verb. kū́-to (praet.) –(inf.) kū́-sti „kerti, knotis, atšokti“ (LKŽ VI 990), lie. verb. kù-to (praet.) – (inf.) kù-sti „t. p.“ (LKŽ VI 989) t. s. v. 2 kùsti), lie. subst. kū́-nas „Körper“ (Fraenkel LEW 310; žr. dar s. v. kērmens) ir kt. ir t. t. Dėl minėtų reikšmių „dengti(s)“, „lenkti (linkti)“ [> „at(si)lenkti“, „at(si)knoti“, „at(si)lupti“ ir pan.], „nykti“ (> „kiausti“, „skursti“, „menkėti“, „vargti“, „džiūti“, „kiūtoti“ ir pan.) sambūvio plg., pvz., lie. deñgti(s) „dengti(s)“ < *„lenkti (linkti)“ bei diñgti „(iš)nykti“ (žr. s. v. II dangus) reikšmių sambūvį, arba – pvz., lie. pasakymą: sáulė až dẽbesio ažsìdengė (ažsìlenkė) ir išnýko „saulė už debesio užsidengė (užsilenkė) ir išnyko (jos nebematyti)“ (Ds).
Verb. balt.(-sl.) *kē̆u- (: *kau- : *kū̆-) „dengti (dengtis) lenkiančiai (linkstančiai)“/„lenkti (linkti) dengiančiai“ kildintinas iš 184 verb. ide. *(s)kē̆u- (: *-ou- : *-ū̆-) „t. p.“ Man rodos, nėra jokių semantinių bei kitokių kliūčių suponuoti, kad iš šito verb. ide. *(s)kē̆u- (: *-ou- : *-ū̆-) „dengti (dengtis) lenkiančiai (linkstančiai)“/„lenkti (linkti) dengiančiai“ bus išriedėję gausūs indoeuropiečių kalbų žodžiai (dažniausiai išplėsti sufiksų bei determinatyvų) ne tik tie, kuriuos pateikia Pokorny IEW I 951–953 s. v. 2. (s)keu- „bedecken, umhüllen“ (t. y. *„dengti lenkiančiai“!), bet ir tie, kuriuos paduoda Pokorny IEW I 588–592 s. v. 2. keu- „biegen“ (t. y. *„lenkti dengiančiai“!). Žr. dar s. v. v. enkausint [ten buvau šiek tiek kitaip suvokęs šio verb. ide. *(s)kē̆u- semantiką], kaāubri, kaywe, Caupeaps, cawx, kūnti, kuslaisin.
Dėl pr. keuto ir gausių jo giminaičių etimologijos plg. Berneker PS 298, Trautmann AS 357, Būga RR I 364, II 443, Endzelīns SV 193, Pokorny IEW I 952 (951tt.), Fraenkel LEW 248 (s. v. kẽvalas), Toporov PJ III 349–353 ir (liter.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 182–184 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Beekes EDG 810, 1363; Matzenauer BKAS 64; Vaan EDL 160.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.