II dangus „hemel (Himmel) – dangus“ E 3 nom. sg.; dangus „gume (Gaumen) – gomurys“ E 95 nom. sg.; acc. sg. dangon „him(m)el (Himmel) – dangus“ I 711 [527], I 91 [532], I 914 [74], I 917 [76], III 3919 [2927], „t. p.“ III 434 [3116], III 476 [3324], III 498 [356], III 515–6 [3523], III 553 [3722], III 5712 [3916], III 5716 [3920], III 6514 [4321], III 9523 [619], III 1072 [6712], III 1274 [7730], III 12713 [793], dængon II 710–11 [1126] bei dengon II 91 [1131], II 914 [132], dangan III 576 [3912], dengan II 917 [134], III 1338 [8115]; an dangonsven „in coelis“ APh VII 104t. (= *dangunsun ≤ pr. *dangusu, žr. Mažiulis BS 224t.). Matyt visais minėtais atvejais galūnė -on yra *-un. II kat-mo lytys dængon, dengon, dengan turi *-en- vietoj *-an- turbūt iš verb. pr. *deng-, plg. lie. dengùs (Klp, Pr. Liet. – LKŽ II² 408); III kat-mo dengan (hapax legomenon) galėtų būti klaida – vietoj dangan, dėl prieš jį esančio en perdirbto į dengan. Iš „dangus“ = „skliautų pavidalo žemę supanti erdvė“ = „tam tikras lenkimas“ atsirado pr. dangus „gomurys“ = lie. dangùs „gomurys; krosnies vidaus viršus“ (Pr. Liet., Užnem., Žem., Brsl, Dkšt, žr. LKŽ II² 262), plg. Ryt-pr. vok. Himmel „gomurys“ (Frischbier PW I 289), rus. нёбо „gomurys“ (greta rus. dial. нёбо „dangus“). Pr. dangus „Himmel“ = lie. dangùs „t. p.“ yra aiškiai iš *„lenkimas“ (kitaip – Toporov PJ I 298) – fleksijos vedinys (su šaknies balsio apofonija) iš verb. 178 balt.-sl. *deng- „lenkti“ (dėl jo reikšmės žr. Būga RR II 304, plg. Trautmann BSW 44t.) → pr. dongo „lankas“ (žr.), kurš. *dangā „t. p.“ (> la. dial. dañga „kampas“), sl. *dǫga „lenkimas, lankas“ (ESSJ V 98t.) ir pan. (žr. dar s. v. dongo). Lie. deñg-ti „(be)decken, einhüllen“ (iš jo yra lie. dangà „Decke, Hülle“ ir pan.), turintis inovacinę (iš balt.-sl. kalbų tik lie. kalbai būdingą) reikšmę, atsirado irgi iš *„tam tikru būdu ką nors (ap)lenkti“ < balt.-sl. *deng- „(ap)lenkti“ (Būga l. c.), iš kurio matyt yra dar pr. po-ding-ai „gefalle – patinka“ [< *„kam kas linksta (kas prie ko linksta)“, žr. podingai], la. dial. sa-dingt „peršalti, sustirti“ (< *susiriesti, susilenkti“, žr. Trautmann l. c. ME III 610t.), lie. dial. (su metatoniniu akūtu) déng-ti „smarkiai bėgti ir pan.“ = la. diêg-t „t. p.“ [< *„ką nors (ap)lenkti (bėgant ir pan.)“] ir kt. (plg. Fraenkel LEW 88t. ir liter.), sl. *dęga [> rus. dial. дяга „diržas“ (< *„tai, kuo apsijuosiama, t. y. apsilenkiama“) ir kt., žr. ESSJ V 24] ir pan.
Pr.-lie. *dangus „Himmel“ < *„lenkimas“ yra greičiausiai substantyvu virtęs adj. (masc.) *dangus „lenktas“ (dėl tokio adj. plg. s. v. arrien), savo gimine priderintas prie subst. balt.-sl. (masc.) *deivas „dangus“ = „giedras dangus“ (< „šviečiantis“, žr. s. v. deiwas). Lie. debesìs < *nebes- „debesis“, la. debess < *nebes- „dangus“ bei sl. (nebo nom.-acc. sg. neutr.:) nebes- „t. p.“ suponuoja balt.-sl. (*nebas nom.-acc. sg. neutr.:) *nebes- „debesis“ resp. („didelis debesis“ ir – plurališkai – „daug debesų“ =) „apsiniaukęs dangus“. Beirstančios balt.-sl. „prokalbės“ laikais (maždaug nuo V a. pr. Kr., žr. Mažiulis, Liet. etnogen., 8) – tuomet, kai balt.-sl. *deivas „neapsiniaukęs (giedras) dangus“ (bei „dangus“) virto į balt.-sl. *deivas „dievas“ (žr. s. v. deiwas), pasidarė štai kas:
a) vienur balt.-sl. *nebes- „debesis; apsiniaukęs dangus“ virto į balt.-sl. dial. *nebes- („apsiniaukęs dangus“ >) „dangus“ → sl. *nebes- „t. p.“ (> rus. небес - „t. p.“ ir kt.) resp. ryt. balt. dial. *nebes- „t. p.“ (> la. debes- „t. p.“), o dėl to atsirado sl. *abvalka- „debesis“ (> s. sl. oblakъ „t. p.“ ir kt.) resp. ryt. balt. dial. *mākōn- „t. p.“ (> la. mãkuônis „t. p.“) ir pan.
179 b) kitur dangui pavadinti atsirado naujas žodis – ryt. balt. dial. *dangu- „dangus“ (> lie. dangùs „t. p.“) bei vak. balt. *dangu- „t. p.“ (> pr. dangus „t. p.“, matyt buvo ir kurš. *dangus „t. p.“), o dėl to balt.-sl. *nebes- „debesis; apsiniaukęs dangus“ čia išlaikė (resp. ilgai išlaikė) senovinę savo reikšmę, plg. lie. debes-ìs „debesis; apsiniaukęs dangus“ greta naujadaro (resp. sinonimo) lie. dial. dangulỹs „debesis“ ir pan. (dėl lie. debesìs sinonimų žr. Lyberis SŽ 79); greičiausiai egzistavo ir pr. (bei kurš.) *nebes- „debesis; apsiniaukęs dangus“ greta inovacinio (sinoniminio) pr. dial. *up-jan „debesis“ (žr. wupyan).
Minėtas verb. balt.-sl. *deng- (: *ding-) „lenkti“ suponuoja ide. dial. *dhengh- „tam tikru būdu (gal spaudžiant) lenkti“ (plg. Pokorny IEW I 250) > s. isl. dyngia „mėšlo krūva ir kt.“ (< *„krūva, kaip tam tikras išlenkimas“), s. air. dingid „unterdrückt“ (< *„tam tikru būdu prilenktas“) ir kt. (Pokorny l. c.)
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 177–179 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Lehmann GED 348; Smoczyński LAV 75, SEJL 92.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.