Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 269–271 psl.

wupyan

269 wupyan „wulken (Wolke) – debesis“ E 9 nom. sg. neutr. = pr. *vupjan (su proteziniu *v-) < vak. balt. (gal dial.) *upjan „t. p.“, laikytinas giminaičiu su ryt. balt. *upē „upė“ (= lie. ùpė, la. upe), – tokią mintį jau kėlė Fortunatov Sāmav.-ār.-saṁh. 139, Loewenthal KZ LV 5, ME IV 300, Endzelīns FBR VIII 53, Būga RR II 321t., Endzelīns SV 277t., Vasmer ESRJ I 272, plg. Scheftelowitz IF XLVII 250, Fraenkel LEW 1169 (ir liter.), Pokorny IEW I 1169.
Ta mintimi, kuri, deja, nebuvo pagrįsta žodžių darybos aspektu (žr. toliau), kiti mokslininkai abejoja – palieka vak. balt. *upjan „debesis“ visai be etimologijos ir ryt. balt. *upē „upė“ laiko giminaičiu su vak. balt. *apē „t. p.“ (dėl jo žr. s. v. ape), manydami, kad vak. balt. *apē resp. ryt. balt. *upē esą iš vieno ir to paties žodžio ide. *op- (Hop-) „vanduo ir pan.resp. (su jo redukuotu inicialiniu vokalizmu) ide. *op- (Hop-) „t. p.“, žr., pvz., Trautmann BSW 11, Fraenkel l. c., Stang Vergl. Gr. 35, Stang Erg. 45, Ivanov SBG 112, plg. Pokorny IEW I 52. Hipotezę, kad ryt. balt. *upē inicialinis vokalizmas esąs redukcinės kilmė̃s, bandoma remti žodžiais lie. ugnìs ir la. uguns, spėjant, kad čia u- esąs redukciškai išriedėjęs iš ide. *o- (Trautmann l. c., Fraenkel l. c., Stang Vergl. Gr. 35); bet žodžių lie.-la. „ugnis“ inicialinis vokalizmas yra greičiausiai ne redukcinės kilmė̃s – ne iš ide. *o- (*e-), o iš nulinio diftongo ide. *n̥- (plačiau žr. Hamp in BL 75–79, Gamkrelidze-Ivanov IJI I 257t., plg. liter. apud Mayrhofer EWA I 44t. s. v. agní-). Spėjimui, kad pr. wumpnis (žr. vumpȋs) ir umnode (žr.) esą iš *upn- su *u-, redukciškai atsiradusiu iš ide. *o- (Ivanov SBG 112), pritarti negalima: tie du pr. žodžiai yra germanizmai (Būga RR II 204–209, Fraenkel LEW 1156t.).
Reikia pabrėžti, kad ide. *o „redukavosi“ tam tikrais atvejais į balt. *u ne prieš trankiuosius, o tik prieš sonorinius (Būga RR II 321t.). Vadinasi, ryt. balt. *upē ir vak. balt. *apē negali būti giminaičiai. Kaip sakyta, ryt. balt. *upē „upė“ sietinas ne su vak. balt. *apē „t. p.“, o su vak. balt. *upjan „debesis“.
270 Ryt. balt. *upē „upė“ yra iš senesnio (t. y. i-kamienio) ryt. balt. *upis „t. p.“ (> lie. dial. ùpìs „t. p.“), kurį kildinu iš subst. (i-kamienio nomen actionis) balt. *upi- „lėtas tekėjimas, sruvenimas“, laikydamas jį fleksijos vediniu iš verb. balt. *up-/*vep-/*vap- „lėtai tekėti, sruventi“ (dėl jo žr. dar s. v. woapis); dėl darybos plg., pvz., lie. subst. (i-kamienį nomen actionis) snūdìs „snaudimas“ – archajinio modelio deverbatyvą (Skardžius ŽD 53).
subst. (i-kamienio) balt. *upi- „lėtas tekėjimas, sruvenimas“ bus atsiradęs vedinys (*upi- + *-a-/-ā- >) adj. vak. balt. *up-ja- (*upjā-) „tas (ta), kuriam (kuriai) būdingas lėtas tekėjimas, sruvenimas“ [dėl tokio, archajiško, adjektyvų darybos (iš i-kamienių subst.) modelio žr., pvz., Skardžius ŽD 60], o iš jo – subst. (neutr., nomen abstractum) vak. balt. *upjan „tai, kam būdingas lėtas tekėjimas, sruvenimas“ (dėl adj. neutr. subst. neutr. plg. s. v. giwan) > vak. balt. *upjan „debesis“ (= wupyan E), kuris pakeitė senovinį vak. balt. subst. (neutr.) *nebes- „apsiniaukęs dangus, debesis“ (jo *n- nebuvo virtęs į *d-, plg. ir newīnts, žr.) < balt.-sl. *nebes- „t. p.“ (žr. s. v. II dangus) < ide. dial. *nebhes- „t. p.“. Tai, kad subst. vak. balt. *upjan buvo neutr., lėmė ši aplinkybė: iš pradžių bus buvusi samplaika (adj. neutr. + subst. neutr.) vak. balt. *upjan *nebes-, plg. samplaiką (adj. masc. + subst. masc.) balt. dial. *dangus *deivas (žr. s. v. v. II dangus, camus).
Kaip ryt. balt. *upē „upė“ yra iš senesnio (i-kamienio) ryt. balt. *upis „t. p.“ subst. (nomen actionis) balt. *upi- „lėtas tekėjimas, sruvenimas“ (žr. anksčiau), taip ir vak. balt. *apē „upė“ matyt bus atsiradęs iš senesnio (i-kamienio) vak. balt. *apis „t. p.“ (žr. dar s. v. ape), kurį kildinu iš subst. (nomen actionis) balt. *api- „sraunus tekėjimas, kunkuliavimas (das Brodeln), virimas“, laikydamas jį fleksijos vediniu iš verb. balt. *ap-/*ep- „srauniai tekėti, kunkuliuoti (brodeln), virti“ < verb. ide. *(H)ep-/*(H)op- „t. p.“ [plg. s. v. apus; be to, plg. Pokorny IEW I 325 (tik čia pateikiamas ide. *eph- „kochen“)] > s. ind. ap- „Wasser“ ir kt. (dėl medžiagos žr. Pokorny IEW I 51t., Mayrhofer EWA I 81t.). Pastaba: ankstyvesnį 271 savo atsargų spėjimą, kad vak. balt. *apē „upė“ genetiškai atskirtinas nuo s. ind. ap- „Wasser“ ir pan. (žr. s. v. ape, taip pat Blt XXIX 95), dabar laikau nepagrįstu.
Verb. ide. *(H)ep-/*(H)op- „srauniai tekėti“ balt. *ap-/*ep- „t. p.“ ir verb. ide. *u̯ep-/*up- „lėtai tekėti“ balt. *up- (*vep-) „t. p.“ buvo sinonimai, tokie buvo ir jų vediniai (nomina actionis) balt. *api- „sraunus tekėjimas“ resp. balt. *upi- „lėtas tekėjimas“, kurie abu egzistavo tuose pačiuose senovės baltų dialektuose, plg., pvz.,: a) pr. *apē „upė“ ir pr. vv. *Up- (= Wuppe Gerullis ON 210) resp. b) lie. dial. ùpìs „upė“ ir lie. up. Ap-ytà (plg. Vanagas 44).
Manyčiau, kad atitinkamai remiantis būtent tuo, kas pasakyta, reikėtų aiškinti ir tai, kodėl ilir. ir kelt. upėvardžiuose esama „dubletų“ su ap- ir up- (žr. liter. apud Fraenkel LEW 1169 s. v. ùpė).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Matzenauer BKAS 150.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.