kittan „ander (andere) – kitą“ III 5521 [394] acc. sg. fem. (pron.); kittans „ander (andere) – kitus“ I 53 [53], II 53 [113], „andere (andere) – t. p.“ III 276 [236] acc. pl. masc.
Turime gimininį pron. pr. *kita- „kitas“, kuris kartu su lie. kìtas „t. p.“ = la. cits „t. p.“ suponuoja pron. balt. *kita- „t. p.“ Iš jo atsirado verba ryt. balt. *kit- : *keit- : *kait- → lie. kit- (kìsti) „darytis kit(oki)am“ [plg., pvz., lie. (adj. rùdas →) verb. rud- (rùsti) „darytis rudam“]: keĩt- (keĩsti) „daryti kitokį“ [plg. vok. (pron. ander „kitas“ →) verb. ändern „keisti“]: kait- (kaitýti) „t. p.“ (intens.) ir pan.; šiuos ryt. balt. verba egzistavus rodo ir adv. la. atkait „wieder“ (ME I 163) = (adv.) „pakaitom“, plg. adv. lie. atkaitõm „t. p.“ (LKŽ I² 381): subst. lie. 206 atkaità (ãtkaitą) „pakaita“ (l. c). Prūsai resp. vak. baltai tuo atžvilgiu, kad jie minėto tipo verba nebuvo pasidarę, yra archajiškesni (už ryt. baltus), plg., pvz.,: verb. lie. keĩsti „daryti kitokį“ atliepia verb. pr. *kitavīdin-tvei „t. p.“ (žr. kitawidintunsin). Reikia sutikti su tais tyrinėtojais, kurie gimininį pron. balt. *kita- „kitas“ laiko giminaičiu su forma nom.-acc. (sg.) neutr. pron. sl. *kită (> *čьto > s. sl. čьto ir kt.), pirmąjį sandą (*ki-) siedami su pron. lo. qui- „quis, quid“ ir pan., o antrąjį – su pron. balt.-sl. *ta- „tas“ (Kuzavinis Klb VII 217tt., Blt III 98, Toporov PJ III 256t., IV 40t. ir liter., Rosinas BĮ 189; dėl sl. *čьto plg., pvz., Meillet Slav. com. § 507). Tačiau niekas nepaaiškino, kokia yra giminiškųjų pron. balt. *kita- „kitas“ (o-/ā-kamienio!) ir pron. sl. *kită > *čьto [nom.-acc. (sg.) formos!] santykio kilmė; be to, su šia pron. sl. *čьto koreliaciškai susijusios formos [nom. (sg.)] pron. sl. *kъto daryboje iki šiol daug kas nėra aišku (žr., pvz., ESSJ XIII 248 ir liter.). Manau, kad forma pron. sl. *čьto suponuoja formą pron. indef. neutr. [nom.-acc. (sg.)] balt.-sl. (t. y. ne tik sl.) *kită „kažkas-tas“ (tiksliau: „что-то“) – žinomo pron. neutr. [nom.-acc. (sg.)] balt.-sl. *tă „tas“ (tiksliau: „то“; žr. s. v. stas) enklitiškai išplėstą pron. neutr. [nom.-acc. (sg.)] balt.-sl. *ki „kažkas“ (vartotą būtent konstatacine reikšme, plg. Rosinas l. c.). Tą formą (negimininę) pron. indef. neutr. [nom.-acc. (sg.)] balt.-sl. *kită baltai pavertė gimininiu pron. (skiriamuoju): negimininė forma pron. balt.-sl. *kită „kažkas-tas (что-то)“ (> sl. *čьto) išvirto į gimininį pron. balt. *„kažkas-tas (kažkasta)“ > „ne tas (ne ta)“ – į pron. (nom. sg.) balt. (neutr.) *kită (> lie. kìta)//(masc.) *kitas (: *kitā́ fem.) „ne tas (ne ta) = „kitas (kita)“.
Minėtas pron. balt.-sl. *ki [nom.-acc. (sg.) neutr.] bei jo koreliatas pron. balt.-sl. *kas [nom. (sg.) masc./fem.] turėjo reikšmes „kas“ (interrog.) resp. „kuris“ (relat.); tačiau pron. balt.-sl. *kas būdingesnė bus buvusi reikšmė interrog. „kas“, o pron. balt.-sl. *ki- reikšmė indef. „kažkas“ (žr. anksčiau), kurios neturėjo pron. balt.-sl. *kas. Iš to galima suprasti, kodėl tie pron. balt.-sl. *kas : *ki virto į pron. balt.-sl. *kas : *kită [t. y. su 207 *-tă, prilipdytu tik prie pron. balt.-sl. *ki (žr. anksčiau), o ne ir prie pron. balt.-sl. *kas] → pron. sl. *kъ : *čьto, o šie, pagaliau, – į pron. sl. *kъto (> s. sl. kъto ir kt.): *čьto (> s. sl. čьto ir kt.); čia pron. sl. *kъ, suvoktas kaip segmento pron. sl. *čь- (= *čьto) morfoneminis variantas, irgi prisilipdė sl. *-to (iš pron. sl. *čь-to). Balt. dialektuose iš tų pron. balt.-sl. *kas (masc./fem.) : *kita (neutr.), pastarajai formai išvirtus į gimininį pron. balt. *kita- „kitas“, pagal pron. balt. *tas „tas“ (masc.) : *tă „t. p.“ (neutr.) ir pan. greta pron. balt. *kas (masc./fem.) atsirado balt. *kă (neutr.), dėl kurio žr. s. v. kas. Pron. balt.-sl. *kas [nom. (sg.) masc./fem.] ir *ki [nom.-acc. (sg.) neutr.] yra iš pron. (genus act. > masc./fem.) ide. *ku̯os (> s. ind. káḥ ir pan., žr. s. v. kas) resp. (genus pass. > neutr.) ide. *ku̯i [> s. ind. kí-m (su pridėtu -m) su k- vietoj *c-, žr. Mayrhofer KEWA I 209] bei ide. dial. *ku̯id/t [< *ku̯i + *-d/t, plg. Mažiulis BS 84 (išn. 3) ir liter.] > lo. quid, het. ku̯it ir pan. Pron. ide. *ku̯os/*ku̯i(d/t) paradigma kamiengalio atžvilgiu buvo supletyvi, be to, ide. prokalbės dialektuose šio pron. tiesioginių linksnių formos turėjo ir kitokios kamiengalių distribucijos atvejų,, pvz., ide. *ku̯is/*ku̯i(d/t) > het. ku̯iš/ku̯it ir pan. (dėl medžiagos žr., pvz., Pokorny IEW I 646t., Szemerényi Einf. 192 tt).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 205–207 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Beekes EDG 1487; Derksen EDSIL 84; ESSJ IV 177t.; Kloekhorst EDHIL 488tt.; Matasović EDPC 178t.; Mayrhofer EWA I 347t.; Rosinas BĮSM 268t.; Smoczyński SEJL 292; Vaan EDL 510t.
Šį žodį iš 1545 m. katekizmo cituoja Pilypas Ruigys (Betrachtung der Littauiſchen Sprache (...) von Philipp Ruhig, Koͤnigsberg, 1745; 52 psl.): aus dem 1545 gedruckten Preußiſchen Catechiſmo [...] Unter die Littauiſchen [gehoͤret] [...] Kittans Diewans [sic] turretwey, iſt: Kittus Diewus turrėti.
Atrodo, kad Ruigys pirmasis konstatavo šių žodžių giminystę su atitinkamais lietuviškais žodžiais (nors, žinoma, tai ir taip akivaizdu visiems).
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.