Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 235–237 psl.

dulsis

dulsis „spunt – skylė (statinės)“ E 399 nom. sg. Šį pr. žodį versti į „Spund – statinės volė, kaištis“ (žr., pvz., Endzelīns SV 164, Levin SE 65, Toporov PJ I 388), t. y. vok. spunt (E 399) semantiškai identifikuoti su dab. vok. Spund nederėtų: a) „statinės volę, kaištį“ reiškia pr. winnis E 398 (žr.), b) vok. spunt čia (t. y. E 399) pavartotas senąja savo reikšme – „Öffnung des Fasses, Spundloch – statinės skylė“ (dėl jos žr. Paul DW 582). 236 Pr. dulsis „(statinės) skylė“ galėtų būti skaitomas *dulzīs ir siejamas su sl. *dъlžь (> lenk. dłuż, ček. dluž, slovėn. dolž, rus. dial. должь ir kt., – Toporov l. c.), kurio -ž- būtų iš sl. *-zi̯- [arba iš sl. *-g(i̯)-, santykiuojančio su pr. *(dul)-z-(īs), kaip pr. (bal)-g-(nan) su pr. *(bal)-z-(inis), žr. s. v. balgnan]. Sl. *dъlzь – bitininkystės terminus technicus reiškė ne tik „dangtį (lentelę ir pan.) drevinio avilio (drevės) skylei uždengti (po medaus išėmimo)“ (žr. Machek LF LI 134, ESČ 121, Toporov PJ I 388t.), bet matyt ir pačią „drevinio avilio (drevės) skylę“, plg. rus. dial. должь „t. p.“ (Toporov l. c.), Paliesės žodį должь „t. p.“ (Лексика Полесья, Москва, 1968, 329). Už pirmąją reikšmę pastaroji galėtų būti senesnė, taigi sl. *dъlžь < *dulzi̯os kartu ir pr. *dulzīs iš pradžių galėjo reikšti „drevės skylę = išdūlėjusią (išpuvusią) drevės vietą (plyšį)“ (plg. ir Toporov PJ I 389). Dėl to nebesunku šį vak. balt.-sl. *dulź- laikyti sufikso *-ź- vediniu iš balt.-sl. *dū̆l- (plg. lie. gargó-ti „apsidengti suodžių sluoksniu“ gargõ-ž-is, Skardžius ŽD 391), reiškusio *„pūsti, rūkti; virsti dulkėmis, sausai pūti, trūnyti = išdūlėti (skylei)“ : lie. dùl-ti „dūlėti, virsti dulkėmis, sausai pūti, trūnyti; smilkti“ (LKŽ II² 832), dūl-ė́ti „t. p.“ (plg.: tai išdūlė́jo alkūnėstuoj skylė̃ bus LKŽ II² 818; plg. dar: lie. dū́lis „kas sudūlėję, puvėsis“ LKŽ II² 821) ir kiti baltų bei indoeuropiečių atitikmenys (Fraenkel LEW 109 s. v. dujà), suponuojantys ide. *dh(e)u(H)- (žr. s. v. dumis). Plg. ir vieną iš dileminių Toporovo (l. c.) spėjimų. Machekas (LF XLI 132, ESČS 90, ESČ 121) minėtą sl. *dъlžь (veda iš sl. *dulgi̯o- ir) sieja su sl. *dolg-ā [> serb. dlaga „lentelė lūžusiai kojai tvarstyti“, ček. dláha „t. p. (ir kt.)“ ir pan.], kurio šaknis jau seniai kildinama iš sl. *delg- < ide. *d(e)lgh- „skelti, skilti“ (žr. s. v. doalgis). Šitaip galvojant, reikėtų spėti: sl. *delg- „skelti“ *dolg-ā „atskėlimas > skala, Holzspan“ (>serb. dlaga“) ir (ide *dl̥gh- >) sl. *dulg- „skilti“ *dulgi̯o- „įskilimas > skylė“ (>ček. dluž“, plg. anksčiau), plg. lie. skalà ( skél-ti) ir skylė̃ ( skìl-ti). Jeigu iš sl. *dolgā išriedėjo reikšmė „serb. dlaga“ (ne bitininkystės terminas!), tai iš sl. *dulgi̯o- „skylė“ turime „ček. dluž“ – bitininkystės terminą, verčiantį spėti, kad sl. *dulgi̯o- reiškė 237 ne „įskilimą > skylę“, o „išpuvimą (per kurį patenkama į drevę) > skylę“; tačiau sl. *delg- resp. *dulg- reiškė „skelti resp. skilti“ (žr. anksčiau), o ne „pūti, trūnyti“. Šitai rodo, kad sl. *dъlžь geriau sieti ne su sl. *dolgā, o su pr. dulsis = *dulzis. Vadinasi, pr. dulsis „(statinės) skylė“ laikyti skoliniu iš sl. *dъlžь (Machek LF LI 134, Endzelīns l. c., Levin l. c.) nėra tvirto pamato (žr. ir Toporov l. c.).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Matzenauer BKAS 37.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.