auminius „betruͤbt (betrübt) – nusiminęs, liūdnas“ III 732 [4723] (= vßsmutiti „užsmūtyti, liūdni“ VE 308 nom. pl. masc.). Yra nom. sg. masc. partic. praet. act., t. y. taisytina į *auminiūs = *auminiuns (Bezzenberger KZ XLI 116, Trautmann AS 307, plg. Schmalstieg OP 83). Neatmesdamas šios nuomonės, Endzelynas (SV 148) pasiūlė tokią hipotezę (ją palaiko Toporov PJ I 157t.): jis, remdamasis kontekstu kawīdai … auminius adder enkaitītai ast „welche … betruͤbt vnd angefochten sind“ (III 731–3), labai atsargiai spėjo, kad auminius galįs būti pluralinė (u-kamienė nom. pl.) lytis. Tačiau auminius yra labai toli nuo kawīdai (nom. pl.), o enkaitītai yra pluralinė dėl to, kad 119 prie originalo angefochten čia pat yra pluralinė sind „yra“ (jos nėra prie auminius!). Vadinasi, auminius reikia laikyti pažodišku originalo betruͤbt vertimu – nom. sg. masc. partic. praet. act. lytimi *auminīuns, kuri suponuoja verb. *auminī- < *aumi-nē-tvei „nusiminti“ (plg. Endzelīns l. c.) = au- + *minē-tvei (žr. s. v. minisnan); plg. lie. nusimiñti „verzagen“.
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 118–119 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński LgB I 148t., LAV 36t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.