pogalbton „geholffen (geholfen) – pagélbėta“ III 11525 [7134], pogalbtou (sk. pogalbton) „t. p.“ III 11327 [7113] partic. praet. pass. nom. sg. neutr. = pr. *pagalbtan – iš verb. pr. *pagalb- „pagelbėti“ = pr. praef. *pa- „pa-“ (žr. po) + verb. *galb- „gelbėti“ (žr. s. v. v. galbimai, pogalban).
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 305 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński LAV 140.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.