Prūsų kalbos tyrėjai

Adalbert Bezzenberger

1851–1922

Vokiečių kalbininkas, archeologas, etnografas. Laikomas baltų filologijos pradininku. Studijavo Göttingeno, Müncheno universitetuose. Nuo 1879 m. Göttingeno, nuo 1880 m. – Karaliaučiaus universitetų profesorius. 1897 m. kartu su W. Simonu paskelbė Elbingo žodynėlio fotografuotinį leidimą, yra publikavęs reikšmingų prūsistinių straipsnių.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

  • Die Bildung der altpreussischen Personennamen. Ein Versuch ihrer Deutung, Altpreußische Monatsschrift 13, 1876, p. 385–435
  • Die litauisch-preussische Grenze, Altpreußische Monatsschrift 19, 1882, p. 651–652
  • Über die Verbreitung einiger Ortsnamen in Ostpreußen, Altpreußische Monatsschrift 20, 1883, 123–128
  • Studien über die Sprache des preußischen Enchiridions, Zeitschrift für vergleichende Sprachforschung 41, 1907, p. 65–127

Erich Berneker

1874–1937

Vokiečių kalbininkas, slavistas. Studijavo Freiburgo, Leipcigo universitetuose. Karlo Brugmanno, Augusto Leskieno mokinys. Nuo 1902 m. Prahos, nuo 1911 m. – Miuncheno universitetų profesorius.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

Václav Blažek

gim. 1959

Čekų kalbininkas, indoeuropeistas. Brno Masaryko universiteto profesorius. Yra paskelbęs straipsnių prūsų kalbos etimologijos klausimais.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

  • Old Prussian bird names, in: Colloquium Pruthenicum secundum, Kraków-Warszawa, 1998, p. 7–23
  • Old Prussian arboreal terminology, Linguistica Baltica 9, 2001, p. 7–39
  • Old Prussian fish-names, Baltistica 39(1), 2004, p. 107–125 (kartu su Jindřichu Čeladínu ir Marta Běťáková)

Grasilda Blažienė

gim. 1949

Lietuvių kalbininkė, germanistė, Lietuvos edukologijos universiteto profesorė (2007), Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams. Aktyviai tiria prūsų onomastikos problemas, šia tema paskelbusi daug straipsnių ir dvi stambias studijas.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

  • Die baltischen Ortsnamen im Samland, Stuttgart, 2000
  • Baltische Ortsnamen in Ostpreussen, Stuttgart, 2005

Pietro U. Dini

gim. 1960

Italų kalbininkas, baltistas. Studijavo Pisos, Vilniaus universitetuose. Nuo 1998 m. Pisos universiteto profesorius. Vilniaus universiteto garbės daktaras. Žurnalo „Res Balticae“ redaktorius. Yra paskelbęs prūsistinių straipsnių įvairiais prūsistikos klausimais. Prūsų kalbai yra paskyręs nemažos apimties skyrių veikale „Baltų kalbos“, paskelbęs nemažai prūsistinių straipsnių, kuriuose, pasitelkdamas originalų gretinamosios filologinės senųjų baltų tekstų analizės metodą, naujai interpretuoja įvairius šaltiniuose paliudytus prūsų kalbos žodžius ar teksto fragmentus

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

  • Le lingue baltiche, Firenze, 1997, liet. 2000., lat. 2000, rus. 2002

Vladimir Dybo

gim. 1931

Rusų kalbininkas, Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto profesorius, Rusijos mokslų akademijos Slavistikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. Vienas žymiausių slavų, taip pat baltų ir kitų indoeuropiečių, kalbų istorinės akcentologijos tyrėjų. Yra paskelbęs reikšmingų straipsnių prūsų kalbos kirčiavimo klausimais.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

Rainer Eckert

gim. 1931

Vokiečių kalbininkas, baltistas, slavistas. Nuo 1971 m. Leipcigo universiteto profesorius. Vilniaus universiteto (1997), Latvijos universiteto (1999) garbės daktaras. Inicijavo Greifswaldo universiteto Baltistikos instituto įkūrimą. Vokietijos baltistų draugijos vadovas, Tarptautinės baltų ir slavų santykių komisijos pirmininkas.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

  • Altpreußische Studien, Dieburg, 2001

Jānis Endzelīns

1873–1961

Latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltų kalbų tyrėjų. Baigė Tartu ir Sankt Peterburgo universitetus. Dėstė Tartu, Charkovo ir Latvijos universitetuose, profesorius.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

  • Senprūšu valoda, Rīga, 1943
  • Altpreußische Grammatik, Rīga, 1944

Jurgis Gerulis

1888–1945

Lietuvių kalbininkas. 1922–33 Leipcigo, 1934–37 Karaliaučiaus, 1937–39 Berlyno universitetų profesorius. Karaliaučiaus universiteto rektorius. Jo mokiniai buvo Antanas Salys, Pranas Skardžius, Jonas Kabelka ir kt.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

  • Die altpreußischen Ortsnamen, Berlin, Leipzig, 1922

Toshikadzu Inoue

gim. 1948

Japonų kalbininkas, baltistas. Nuo 1979 m. Kobės universiteto profesorius. Tiria prūsų kalbos rašybos problemas.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

  • A Graphology of Old Prussian Enchiridion, Kobe, 1982
  • A Graphonological and Phonological Study of Old Prussian Enchiridion, Kobe, 1984
  • Нормализация прусского языка Энхиридиона, Кобе, 1992

Audronė Kaukienė

gim. 1941

Lietuvių kalbininkė, baltistė. Klaipėdos universiteto profesorė (1993), KU Baltistikos centro direktorė (1996–2006). Tiria prūsų ir kitų baltų kalbų veiksmažodžių istorijos problemas. Yra paskelbusi straipsnių įvairiais prūsistikos klausimais, parengusi prūsų kalbos vadovėlį, ilgamečius prūsistikos tyrimus apibendrinusi dviejų dalių monografijoje „Prūsų kalbos tyrinėjimai“.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

  • Prūsų kalba, Klaipėda, 2000, 2-asis leid. (kartu su D. Pakalniškiene) 2002
  • Prūsų kalbos tyrinėjimai, t. 1–2, Klaipėda, 2004–2011

Frederik Kortlandt

gim. 1946

Olandų kalbininkas, indoeuropeistas. Nuo 1972 m. Leideno universiteto profesorius. Yra paskelbęs daug straipsnių įvairiais prūsistikos klausimais, parengęs prūsų paminklų leidimą, smulkiųjų paminklų tekstus paskelbęs asmeninėje svetainėje: http://www.kortlandt.nl.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

  • Baltica & Balto-Slavica, Amsterdam, New York, 2009 (baltistinių straipsnių rinkinys, kurio didžiąją dalį sudaro prūsistiniai straipsniai ir prūsų kalbos paminklų publikacija)

Jenny H. Larsson

Švedų kalbininkė, baltistė. Stockholmo universiteto docentė (2010). Paskelbusi studiją apie prūsų kalbos sudurtinius vardažodžius, tyrusi prūsų kalbos prozodiją.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

  • Nominal Compounds in Old Prussian, Stockholm/Riga, 2010
  • The orthographic variants <oa> and <ea> – traces of accent in the Elbing vocabulary, in: Günter Schweiger (ed.), Indogermanica: Festschrift Gert Klingenschmitt, Taimering, p. 359–376

Jules Levin

gim. 1940

JAV kalbininkas. Nuo 1969 m. dirba Kalifornijos universitete Riverside. Yra paskelbęs monografiją apie prūsų kalbos slavizmus.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

  • The Slavic Element in the Old Prussian Elbing Vocabulary, Berkeley, Los Angeles, London, 1974

Terje Mathiassen

1938–1999

Norvegų kalbininkas, baltistas, slavistas. Oslo universiteto slavų ir baltų kalbotyros profesorius (1985). Tarptautinės baltų ir slavų santykių tyrinėjimų komisijos narys. Yra parengęs prūsų kalbos gramatiką, išleistą po mirties kartu su dviem prūsistiniais straipsniais.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

  • Old Prussian, Oslo, 2010

Anton Matzenauer

1823–1893

Čekų kalbininkas, baltų ir slavų kalbų tyrėjas. Buvo parengęs studiją apie prūsų kalbos leksiką. Šis darbas išleistas praėjus daugiau nei šimtui metų po autoriaus mirties.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

  • Beiträge zur Kunde der altpreußischen Sprache, Praha, 2009

Vytautas Mažiulis

1926–2009

Lietuvių kalbininkas, indoeuropeistas, vienas žymiausių prūsų kalbos specialistų. 1969–96 m. Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys (1976), Milano kalbininkų draugijos narys korespondentas (1976), Latvijos universiteto garbės daktaras (1991). 1970–96 m. žurnalo „Baltistica“ redaktorius. Daugiausia tyrė prūsų kalbos problemas, etimologiją, parašė daug straipsnių apie prūsų kalbos fonetiką, morfologiją, ypač leksiką.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

  • Prūsų kalbos paminklai, t. 1–2, Vilnius, 1966–81
  • Prūsų kalbos etimologijos žodynas, t. 1–4, Vilnius, 1988–97; 2-asis leid. 2013
  • Prūsų kalbos istorinė gramatika, Vilnius, 2004

Anatolij Nepokupnyj

1932–2006

Ukrainiečų kalbininkas, poetas. Kijevo universiteto profesorius (1991). Paskelbė straipsnių prūsų kalbos leksikos klausimais.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

Georg H. F. Nesselmann

1811–1881

Vokiečių filologas, lietuvių kalbos ir raštijos tyrinėtojas. Studijavo ir dėstė Karaliaučiaus universitete, profesorius.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

  • Die Sprache der alten Preußen, Berlin, 1845
  • Thesaurus Linguae Prussicae, Berlin, 1873

Mykolas Letas Palmaitis

gim. 1944

Lietuvių kalbininkas. 1970 m. baigė Leningrado universiteto semitologijos skyrių, 1975 m. – Vilniaus universiteto Baltų filologijos katedros aspirantūrą. Tiria įvairias indoeuropeistikos ir borealinės (nostratinės) lingvistikos problemas. Prūsų kalbos atgaivinimo idėjos iniciatorius, naujosios prūsų kalbos gramatikos autorius. Prūsų kalbai skirtos svetainės http://www.prussian.eu kūrėjas. Prūsistinius darbus pasirašinėja Mikelio Klusio slapyvardžiu.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

  • Prūsų kalba (naujosios prūsų kalbos gramatika ir žodynas), t. 1–2, Vilnius, 1989–99
  • Pirmoji prūsų knyga, kartu su Bonifacu Stundžia, Vilnius, 1995
  • Old Prussian written monuments, Kaunas, 2007
  • Lexicon Borussicum vetus, Kaunas, 2007
  • Atkurtosios prūsų kalbos žodynas (variantai lietuvių, latvių, vokiečių kalbomis), Kaunas, 2007

Vytautas Rinkevičius

gim. 1981

Lietuvių kalbininkas, baltistas. Vilniaus universiteto Baltistikos katedros lektorius, mokslo darbuotojas. Parengė Vytauto Mažiulio „Prūsų kalbos etimologijos žodyno“ antrąjį leidimą (2013). Tiria prūsų kalbos kirčiavimo problemas, šia tema yra parengęs daktaro disertaciją, paskelbęs straipsnių.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

William R. Schmalstieg

gim. 1929

JAV kalbininkas, indoeuropeistas. 1963–64 Minesotos, 1965–2003 Pensilvanijos universitetų profesorius. Klausė Alfredo Senno, Antano Salio, Vinco Krėvės-Mickevičiaus paskaitų. Parašė daug straipsnių įvairiais prūsistikos klausimais.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

  • Readings in Old Prussian, University Park, 1965
  • An Old Prussian Grammar, University Park, London, 1974
  • Studies in Old Prussian, University Park, London, 1976

Wojciech Smoczyński

gim. 1945

Lenkų kalbininkas, profesorius. Baigė Varšuvos, Krokuvos universitetus. Vienas iš Baltų filologijos katedros Varšuvos universitete įkūrėjų. Dirba Krokuvos universitete. Tarptautinių prūsistikos konferencijų Colloquium Pruthenicum organizatorius. Daugelio straipsnių įvairiais prūsistikos klausimais autorius.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

  • Untersuchungen zum deutschen Lehngut im Altpreußischen, Kraków, 2000
  • Lexikon der altpreußischen Verben, Innsbruck, 2005

Bonifacas Stundžia

gim. 1952

Lietuvių kalbininkas, baltistas, vienas žymiausių lietuvių akcentologijos tyrėjų. Nuo 1997 m. Vilniaus universiteto profesorius, 1997–2006 m. VU Filologijos fakulteto dekanas. Nuo 1996 m. žurnalo „Baltistica“ redaktorius. Kart su Mikeliu Klusiu yra parengęs prūsų I katekizmo mokslinį leidimą, paskelbęs straipsnių apie prūsų kalbos dūrinius.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

Vladimir Toporov

1928–2005

Rusų kalbininkas. Baigė Maskvos universitetą, tyrė baltų ir slavų kalbų santykius. Nagrinėjo prūsų kalbos fonetikos, morfologijos, žodžių darybos, mitologijos problemas.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

Reinhold Trautmann

1883–1951

Vokiečių kalbininkas. Studijavo Karaliaučiuje, Freiburge ir Berlyne. Nuo 1907 dirbo Göttingeno universitete. 1911–21 Prahos, 1921–26 Karaliaučiaus, 1926–48 Leipcigo, nuo 1948 Jenos universitetų profesorius.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

Pēteris Vanags

gim. 1962

Latvių kalbininkas, baltistas. Nuo 1999 m. Latvijos, nuo 2005 m. Stokholmo universiteto profesorius. Yra paskelbęs straipsnių iš prūsų kalbos morfologijos.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

  • Prūsų kalbos u- kamieno būdvardžiai, in: Colloquium pruthenicum primum. Warszawa, 1992, p. 85-91

Steven Young

gim. 1951

JAV kalbininkas. Studijavo Fordhamo universitete Niujorke ir Čikagos universitete. 1981–82 stažavo Vilniaus universitete. Nuo 1985 m. dirba Marilando universitete Baltimorėje. Yra paskelbęs straipsnių prūsų kalbos leksikos ir prozodijos klausimais.

Pagrindiniai prūsistikos darbai:

  • Old Prussian-East Baltic Hybrid Forms, Res Balticae 11, 2007, p. 53–57
  • Old Prussian’ in M. Prätorius’ Deliciae Prussicae, in: P. Baldi, P. Dini (eds.), Studies in Baltic and Indo-European Linguistics in Honor of William R. Schmalstieg, Amsterdam, 2004
  • Kortlandt's Hypothesis' and Old Prussian Stress, Baltistica 34(1), 1999, p. 5–15