- Prūsai
- Prūsų kalba
- Paminklai
- Tyrėjai
- Publikacijos
- Nuorodos
Prūsų kalbos tyrėjai
Adalbert Bezzenberger
Vokiečių kalbininkas, archeologas, etnografas. Laikomas baltų filologijos pradininku. Studijavo Göttingeno, Müncheno universitetuose. Nuo 1879 m. Göttingeno, nuo 1880 m. – Karaliaučiaus universitetų profesorius. 1897 m. kartu su W. Simonu paskelbė Elbingo žodynėlio fotografuotinį leidimą, yra publikavęs reikšmingų prūsistinių straipsnių.
- Die Bildung der altpreussischen Personennamen. Ein Versuch ihrer Deutung, Altpreußische Monatsschrift 13, 1876, p. 385–435
- Die litauisch-preussische Grenze, Altpreußische Monatsschrift 19, 1882, p. 651–652
- Über die Verbreitung einiger Ortsnamen in Ostpreußen, Altpreußische Monatsschrift 20, 1883, 123–128
- Studien über die Sprache des preußischen Enchiridions, Zeitschrift für vergleichende Sprachforschung 41, 1907, p. 65–127
Erich Berneker
Vokiečių kalbininkas, slavistas. Studijavo Freiburgo, Leipcigo universitetuose. Karlo Brugmanno, Augusto Leskieno mokinys. Nuo 1902 m. Prahos, nuo 1911 m. – Miuncheno universitetų profesorius.
- Die preußische Sprache, Strassburg, 1896
Václav Blažek
Čekų kalbininkas, indoeuropeistas. Brno Masaryko universiteto profesorius. Yra paskelbęs straipsnių prūsų kalbos etimologijos klausimais.
- Old Prussian bird names, in: Colloquium Pruthenicum secundum, Kraków-Warszawa, 1998, p. 7–23
- Old Prussian arboreal terminology, Linguistica Baltica 9, 2001, p. 7–39
- Old Prussian fish-names, Baltistica 39(1), 2004, p. 107–125 (kartu su Jindřichu Čeladínu ir Marta Běťáková)
Grasilda Blažienė
Lietuvių kalbininkė, germanistė, Lietuvos edukologijos universiteto profesorė (2007), Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams. Aktyviai tiria prūsų onomastikos problemas, šia tema paskelbusi daug straipsnių ir dvi stambias studijas.
- Die baltischen Ortsnamen im Samland, Stuttgart, 2000
- Baltische Ortsnamen in Ostpreussen, Stuttgart, 2005
Pietro U. Dini
Italų kalbininkas, baltistas. Studijavo Pisos, Vilniaus universitetuose. Nuo 1998 m. Pisos universiteto profesorius. Vilniaus universiteto garbės daktaras. Žurnalo „Res Balticae“ redaktorius. Yra paskelbęs prūsistinių straipsnių įvairiais prūsistikos klausimais. Prūsų kalbai yra paskyręs nemažos apimties skyrių veikale „Baltų kalbos“, paskelbęs nemažai prūsistinių straipsnių, kuriuose, pasitelkdamas originalų gretinamosios filologinės senųjų baltų tekstų analizės metodą, naujai interpretuoja įvairius šaltiniuose paliudytus prūsų kalbos žodžius ar teksto fragmentus
- Le lingue baltiche, Firenze, 1997, liet. 2000., lat. 2000, rus. 2002
Vladimir Dybo
Rusų kalbininkas, Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto profesorius, Rusijos mokslų akademijos Slavistikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. Vienas žymiausių slavų, taip pat baltų ir kitų indoeuropiečių, kalbų istorinės akcentologijos tyrėjų. Yra paskelbęs reikšmingų straipsnių prūsų kalbos kirčiavimo klausimais.
- О системе акцентных парадигм в прусском языке, Славяноведение 1998/3, p. 5–18
- О системе акцентных парадигм в прусском языке, Балто-славянские исследования 18, 2009, p. 131–182
Rainer Eckert
Vokiečių kalbininkas, baltistas, slavistas. Nuo 1971 m. Leipcigo universiteto profesorius. Vilniaus universiteto (1997), Latvijos universiteto (1999) garbės daktaras. Inicijavo Greifswaldo universiteto Baltistikos instituto įkūrimą. Vokietijos baltistų draugijos vadovas, Tarptautinės baltų ir slavų santykių komisijos pirmininkas.
- Altpreußische Studien, Dieburg, 2001
Jānis Endzelīns
Latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltų kalbų tyrėjų. Baigė Tartu ir Sankt Peterburgo universitetus. Dėstė Tartu, Charkovo ir Latvijos universitetuose, profesorius.
- Senprūšu valoda, Rīga, 1943
- Altpreußische Grammatik, Rīga, 1944
Jurgis Gerulis
Lietuvių kalbininkas. 1922–33 Leipcigo, 1934–37 Karaliaučiaus, 1937–39 Berlyno universitetų profesorius. Karaliaučiaus universiteto rektorius. Jo mokiniai buvo Antanas Salys, Pranas Skardžius, Jonas Kabelka ir kt.
- Die altpreußischen Ortsnamen, Berlin, Leipzig, 1922
Toshikadzu Inoue
Japonų kalbininkas, baltistas. Nuo 1979 m. Kobės universiteto profesorius. Tiria prūsų kalbos rašybos problemas.
- A Graphology of Old Prussian Enchiridion, Kobe, 1982
- A Graphonological and Phonological Study of Old Prussian Enchiridion, Kobe, 1984
- Нормализация прусского языка Энхиридиона, Кобе, 1992
Audronė Kaukienė
Lietuvių kalbininkė, baltistė. Klaipėdos universiteto profesorė (1993), KU Baltistikos centro direktorė (1996–2006). Tiria prūsų ir kitų baltų kalbų veiksmažodžių istorijos problemas. Yra paskelbusi straipsnių įvairiais prūsistikos klausimais, parengusi prūsų kalbos vadovėlį, ilgamečius prūsistikos tyrimus apibendrinusi dviejų dalių monografijoje „Prūsų kalbos tyrinėjimai“.
- Prūsų kalba, Klaipėda, 2000, 2-asis leid. (kartu su D. Pakalniškiene) 2002
- Prūsų kalbos tyrinėjimai, t. 1–2, Klaipėda, 2004–2011
Frederik Kortlandt
Olandų kalbininkas, indoeuropeistas. Nuo 1972 m. Leideno universiteto profesorius. Yra paskelbęs daug straipsnių įvairiais prūsistikos klausimais, parengęs prūsų paminklų leidimą, smulkiųjų paminklų tekstus paskelbęs asmeninėje svetainėje: http://www.kortlandt.nl.
Pagrindiniai prūsistikos darbai:
- Baltica & Balto-Slavica, Amsterdam, New York, 2009 (baltistinių straipsnių rinkinys, kurio didžiąją dalį sudaro prūsistiniai straipsniai ir prūsų kalbos paminklų publikacija)
Jenny H. Larsson
Švedų kalbininkė, baltistė. Stockholmo universiteto docentė (2010). Paskelbusi studiją apie prūsų kalbos sudurtinius vardažodžius, tyrusi prūsų kalbos prozodiją.
- Nominal Compounds in Old Prussian, Stockholm/Riga, 2010
- The orthographic variants <
oa> and < , in: Günter Schweiger (ed.), Indogermanica: Festschrift Gert Klingenschmitt, Taimering, p. 359–376ea> – traces of accent in the Elbing vocabulary
Jules Levin
JAV kalbininkas. Nuo 1969 m. dirba Kalifornijos universitete Riverside. Yra paskelbęs monografiją apie prūsų kalbos slavizmus.
- The Slavic Element in the Old Prussian Elbing Vocabulary, Berkeley, Los Angeles, London, 1974
Terje Mathiassen
Norvegų kalbininkas, baltistas, slavistas. Oslo universiteto slavų ir baltų kalbotyros profesorius (1985). Tarptautinės baltų ir slavų santykių tyrinėjimų komisijos narys. Yra parengęs prūsų kalbos gramatiką, išleistą po mirties kartu su dviem prūsistiniais straipsniais.
- Old Prussian, Oslo, 2010
Anton Matzenauer
Čekų kalbininkas, baltų ir slavų kalbų tyrėjas. Buvo parengęs studiją apie prūsų kalbos leksiką. Šis darbas išleistas praėjus daugiau nei šimtui metų po autoriaus mirties.
- Beiträge zur Kunde der altpreußischen Sprache, Praha, 2009
Vytautas Mažiulis
Lietuvių kalbininkas, indoeuropeistas, vienas žymiausių prūsų kalbos specialistų. 1969–96 m. Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys (1976), Milano kalbininkų draugijos narys korespondentas (1976), Latvijos universiteto garbės daktaras (1991). 1970–96 m. žurnalo „Baltistica“ redaktorius. Daugiausia tyrė prūsų kalbos problemas, etimologiją, parašė daug straipsnių apie prūsų kalbos fonetiką, morfologiją, ypač leksiką.
- Prūsų kalbos paminklai, t. 1–2, Vilnius, 1966–81
- Prūsų kalbos etimologijos žodynas, t. 1–4, Vilnius, 1988–97; 2-asis leid. 2013
- Prūsų kalbos istorinė gramatika, Vilnius, 2004
Anatolij Nepokupnyj
Ukrainiečų kalbininkas, poetas. Kijevo universiteto profesorius (1991). Paskelbė straipsnių prūsų kalbos leksikos klausimais.
Georg H. F. Nesselmann
Vokiečių filologas, lietuvių kalbos ir raštijos tyrinėtojas. Studijavo ir dėstė Karaliaučiaus universitete, profesorius.
- Die Sprache der alten Preußen, Berlin, 1845
- Thesaurus Linguae Prussicae, Berlin, 1873
Mykolas Letas Palmaitis
Lietuvių kalbininkas. 1970 m. baigė Leningrado universiteto semitologijos skyrių, 1975 m. – Vilniaus universiteto Baltų filologijos katedros aspirantūrą. Tiria įvairias indoeuropeistikos ir borealinės (nostratinės) lingvistikos problemas. Prūsų kalbos atgaivinimo idėjos iniciatorius, naujosios prūsų kalbos gramatikos autorius. Prūsų kalbai skirtos svetainės kūrėjas.
- Prūsų kalba (naujosios prūsų kalbos gramatika ir žodynas), t. 1–2, Vilnius, 1989–99
- Pirmoji prūsų knyga, kartu su Bonifacu Stundžia, Vilnius, 1995
- Old Prussian written monuments, Kaunas, 2007
- Lexicon Borussicum vetus, Kaunas, 2007
- Atkurtosios prūsų kalbos žodynas (variantai lietuvių, latvių, vokiečių kalbomis), Kaunas, 2007
Vytautas Rinkevičius
Lietuvių kalbininkas, baltistas. Vilniaus universiteto Baltistikos katedros lektorius, mokslo darbuotojas. Parengė Vytauto Mažiulio „Prūsų kalbos etimologijos žodyno“ antrąjį leidimą (2013). Tiria prūsų kalbos kirčiavimo problemas, šia tema yra parengęs daktaro disertaciją, paskelbęs straipsnių.
- Prūsų kalbos kirčiavimo sistema (daktaro disertacija), Vilnius, 2009
William R. Schmalstieg
JAV kalbininkas, indoeuropeistas. 1963–64 Minesotos, 1965–2003 Pensilvanijos universitetų profesorius. Klausė Alfredo Senno, Antano Salio, Vinco Krėvės-Mickevičiaus paskaitų. Parašė daug straipsnių įvairiais prūsistikos klausimais.
- Readings in Old Prussian, University Park, 1965
- An Old Prussian Grammar, University Park, London, 1974
- Studies in Old Prussian, University Park, London, 1976
Wojciech Smoczyński
Lenkų kalbininkas, profesorius. Baigė Varšuvos, Krokuvos universitetus. Vienas iš Baltų filologijos katedros Varšuvos universitete įkūrėjų. Dirba Krokuvos universitete. Tarptautinių prūsistikos konferencijų Colloquium Pruthenicum organizatorius. Daugelio straipsnių įvairiais prūsistikos klausimais autorius.
- Untersuchungen zum deutschen Lehngut im Altpreußischen, Kraków, 2000
- Lexikon der altpreußischen Verben, Innsbruck, 2005
Bonifacas Stundžia
Lietuvių kalbininkas, baltistas, vienas žymiausių lietuvių akcentologijos tyrėjų. Nuo 1997 m. Vilniaus universiteto profesorius, 1997–2006 m. VU Filologijos fakulteto dekanas. Nuo 1996 m. žurnalo „Baltistica“ redaktorius. Kart su Mikeliu Klusiu yra parengęs prūsų I katekizmo mokslinį leidimą, paskelbęs straipsnių apie prūsų kalbos dūrinius.
- Pirmoji prūsų knyga, kartu su Mikeliu Klusiu, Vilnius, 1995
- Составные существительные в Эльбингском словарике, Балто-славянские исследования 18, 2009, p. 183–204
- Keliakalbių senųjų žodynų tyrimo metodologijos klausimu: Elbingo žodynėlio sudurtiniai daiktavardžiai, in: V. Šeferis (red.), Baltské jazyki v proměnách metod, Brno, 2008, p. 31–45
Vladimir Toporov
Rusų kalbininkas. Baigė Maskvos universitetą, tyrė baltų ir slavų kalbų santykius. Nagrinėjo prūsų kalbos fonetikos, morfologijos, žodžių darybos, mitologijos problemas.
- Прусский язык: Словарь, t. 1–5 (apima A–L raides), Москва, Ленинград, 1975–90
Reinhold Trautmann
Vokiečių kalbininkas. Studijavo Karaliaučiuje, Freiburge ir Berlyne. Nuo 1907 dirbo Göttingeno universitete. 1911–21 Prahos, 1921–26 Karaliaučiaus, 1926–48 Leipcigo, nuo 1948 Jenos universitetų profesorius.
- Die altpreußischen Sprachdenkmäler, Göttingen, 1910
- Die altpreußischen Personennamen, Göttingen, 1925
Pēteris Vanags
Latvių kalbininkas, baltistas. Nuo 1999 m. Latvijos, nuo 2005 m. Stokholmo universiteto profesorius. Yra paskelbęs straipsnių iš prūsų kalbos morfologijos.
- Prūsų kalbos u- kamieno būdvardžiai, in: Colloquium pruthenicum primum. Warszawa, 1992, p. 85-91
Steven Young
JAV kalbininkas. Studijavo Fordhamo universitete Niujorke ir Čikagos universitete. 1981–82 stažavo Vilniaus universitete. Nuo 1985 m. dirba Marilando universitete Baltimorėje. Yra paskelbęs straipsnių prūsų kalbos leksikos ir prozodijos klausimais.
- Old Prussian-East Baltic Hybrid Forms, Res Balticae 11, 2007, p. 53–57
- Old Prussian’ in M. Prätorius’ Deliciae Prussicae, in: P. Baldi, P. Dini (eds.), Studies in Baltic and Indo-European Linguistics in Honor of William R. Schmalstieg, Amsterdam, 2004
- Kortlandt's Hypothesis' and Old Prussian Stress, Baltistica 34(1), 1999, p. 5–15