nolingo „czogel (Zügel) – pavadis“ E 453 nom. sg. fem. = pr. *nōlingɔ̄, t. y. *nōlingā.
Seniai yra žinoma, kad šiame pr. (E) žodyje slypi praef. pr. *nō- (žr. no) ir pr. *-lingā, sietinas su pr. (E) *lingā (žr. lingo), – Berneker PS 304, Trautmann AS 386 (ir liter.), Endzelīns SV 216. Bet ir dabar nėra aišku, ar pr. *nōlingā yra denominatyvas (iš subst. pr. *lingā, žr. lingo), ar deverbatyvas. Hipotezei, kad pr. nolingo esąs vedinys iš verb. pr. *nōlingōt „herniederschaukeln“ (Trautmann l. c.), apdairiai prieštaravo Endzelynas, nurodydamas, kad pr. no (= pr. *nō) yra ne „hernieder“, o „ant“ (Endzelīns l. c.). Pats Endzelīns l. c. spėjo, kad pr. nolingo galįs būti iš *„kas ant balnakilpių“ (*„kas virs kāpšļiem“) – prefiksinis vedinys iš subst. pr. lingo „balnakilpė“; tačiau šia hipoteze irgi negalima tikėti: „pavadžio“ kildinimą iš *„kas ant balnakilpių“ neįmanoma pagrįsti semantine logika. Taigi pr. (E) nolingo daryba (jos pamatas) nėra aiški, o todėl nėra aiški ir pati jo etimologija.
Manyčiau, kad pr. *nōlingā „pavadis“ (ar ir „vadelės“, žr. s. v. aclocordo) = „šikšnõs diržas (resp. virvė), savo forma primenantis didelę kilpą nesurištais jos galais“ yra iš (subst.) pr. *„tam tikras lanko pavidalo nulenktumas“ < *„tam tikras nulenktas išdubimas (iškilimas)“ (plg. pr. *lingā „kilpa“ semantinę kilmę, žr. lingo) – fleksijos vedinys iš prefiksinio verb. pr. *nōling- (inf. *nōling-tvei) „išdumbančiai (iškylančiai) nulinkti“ (čia dėl verb. pr. *ling- žr. s. v. lingo), kur praef. pr. *nō- bus turėjęs reikšmę ne 196 „ant-“ (greta praep. pr. *nō „ant“, žr. no), o maždaug „(lie.) nu “; taip manau dėl to, kad praef. pr. *nō- su verbais réikšmės matyt gerokai įvairavo – buvo ne tik „(lie.) ant-“, bet ir „(lie.) nu-“, „už-“, „iš-“ ir pan. (žr. dar s. v. nomaytis).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 195–196 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Larsson NCOP 98; Matzenauer BKAS 93; Smoczyński SEJL 428.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.