Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 232–234 psl.

kniēipe

kniēipe „schoͤpffet (schöpft) – semia“ III 1077 [6716] praes.sg. Vok. (III 1066) schoͤpffet „schöpft“, turėjęs reikšmes „semia“ (ji siekia net s. v. a. laikus, žr. Paul DW 532 s. v. schöpfen) ir „gauna ir pan.“ (Paul l. c.), į pr. (III 1077) kniēipe verstas greičiausiai ne reikšmėmis „semia; gauna ir pan.“ (sic Toporov PJ IV 98 ir liter.) ir matyt ne reikšme „gauna ir pan.“ (= lie. gaus „gaus“ VE 5120, fut.sg.), o reikšme „semia“ (plg. Endzelīns SV 196). Verb. (praes.sg.) pr. (III 1077) kniēipe „semia“ (su raidėmis -ni-, perteikiančiomis aiškiai pr. *-nʹ-, žr., pvz., tiēnstwei) yra pr. semb. (XVI a. vid.) *knēipĕ „t. p.“, o šis – iš pr. *knēipjĕ „t. p.“ [čia pr. * supriešakėjęs (po *-j-) iš pr. *] < *knēipjă „t. p.“ [= lie. (praes.sg.) kniẽpia/kneĩpia, žr. toliau] su inf. pr. *knēip-tvei „semti“ < pr. *kneĩp-tvei „t. p.“ su cirkumfleksiniu pr. *-eī-).
233 Greta verb. pr. *kneĩp-tvei „semti“ bus egzistavusi lytis verb. pr. *knī̆p- „semtis“ (žr. s. v. Kneiphof), tai rodo jų giminaičiai lie. ir la. dialektuose (žr. toliau). Verb. pr. *kneĩp-tvei (*knī̆p-tvei) „semti (s)“ kildinu iš pr. *kneip- (*knī̆p-) „semti(s); kabinti(s) ir pan.< *„kabinti(s) ir pan.“ [plg. reikšmių „kabinti“ ir „semti“ sambūvį, pvz., žodyje (daugiareikšmyje) lie. kabìnti, žr. LKŽ V 18 s. v. kabìnti 1 ir kabìnti 5], kurio artimiausi giminaičiai – lie. kniẽp-ti (kniẽpė kniẽpia) „(iš)kabinti; (iš)rausti, (iš)kirsti ir pan.“ (LKŽ VI 238) bei kneĩp-ti (kneĩpė kneĩpia) „t. p“, [LKŽ VI s. v. 1 kneĩpti ir 2 kneĩpti („lenkti žemyn, knabinti“ < *„kabinti ir pan.“)], knìp-ti (knìpo knim̃pa) „kabintis ir pan.“ (LKŽ VI 249), knaĩp-tis „kniaubtis, kabintis“ (LKŽ VI 195) ir pan., la. kniep-tiês „die Ohren (nach hinten) anschmiegen (von Pferden)“ [ME II 249; < *„nukabinti (ausis)“], knaip-ît „wiederholt kneifen“ (ME II 242) ir kt. [plg. Endzelīns l. c., Mažiulis PKP II 207 (išn. 656), Toporov l. c. (ir liter.)]. Čia aiškiai pridera ir verba (turintys panašias reikšmes): lie. kniẽb-ti, kneĩbti, knìb-ti, knaĩb-tis ir pan. (žr. LKŽ VI s. v. v.), la. kniêb-t, knaîb-ît ir pan. (žr. ME II s. v. v.). Iš visų tų pr.-lie.-la. verba [ekspresyvinių (žr. ir Toporov l. c.) bei poliseminių], kuriuos laikyti onomatopėjinės kilmės žodžiais (plg. Fraenkel LEW 278 s. v. kneĩbti) nepàtikima (žr. toliau), rekonstruoju ekspresyvinį verb. balt. *kn(e)ip/*kn(e)ib- „kabinti(s) ir pan.< *„drėksti(s) rėžiant ir pan.“ [plg., pvz.,: (lie.) negaliu iškneĩbt bulvės akutės „negaliu iškabinti (išgremžti, t. y. išdrėksti rėžiant!)…“ LKŽ VI 213 s. v. 1 kneĩbti 2) < *„rėžti(s) dreskiant“ < *„trinti(s) ir pan.“ (žr. toliau). Iš šio verb. (ekspresyvinio) balt. *kn(e)ip-/*kn(e)ib- „trinti(s) ir pan.“ varianto balt. *kn(e)ib- „t. p.“ bus atsiradęs variantas verb. (ekspresyvinis) balt. dial. *gn(e)ib- „t. p.“ [> lie. gnýb-ti (gnỹb-ti) „kneifen“ ir pan.]; manau, kad iš pastarojo išriedėjo pagal „kaitą“ balt. *g : *ź) variantas verb. (ekspresyvinis) balt. dial. *źn(e)ib- „t. p.“ (> žnýb-ti „kneifen“, la. znieb-t „würgen…“ ir pan).
Verb. balt. *kn(e)ip-/*kn(e)ib- „trinti(s) ir pan.< ide. dial. *kn(e)ip-/*kn(e)ib- „t. p.“ (kai kuo plg. Pokorny IEW I 561, 562, 234 Toporov PJ IV 99), iš kurio, t. y. iš jo varianto ide. dial. (balt.-germ.) *kn(e)ib- „t. p.“ bus išriedėjęs verb. germ. *knīp- (> vok. kneif-en „gnybti“ ir kt): čia germ. *kn- atsirado turbūt (ne iš ide. *gn-, o) vietoj germ. *hn- panašiai (ir savarankiškai) kaip balt. dial. *gn- [*gn(e)ib-] vietoj senesnio balt. *kn- [*kn-(e)ib-], žr. anksčiau. Verb. ide. dial. *kn(e)ip-/*kn(e)ib- „trinti(s) ir pan.“ – greičiausiai formanto *-p-/*-b- išplėstas verb. ide. dial. *kn(e)i- „t. p.“, apie kurio [būtent su reikšme *„trinti(s) ir pan.“] tolimesnę kilmę žr. s. v. knaistis.
Taigi verb. vak. balt. (pr.) *kneĩp-tvei „semti“ savo semantine kilme [iš *„rėžti (dreskiant)“, žr. anksčiau] yra panašus į verb. sl. *čerpti > ček. čříti „semti“ ir kt. < (balt.-)sl. *kerp- „…rėžti“ (žr. s. v. kerpetis). Šie vak. balt. ir sl. dialektų verba „semti“ laikytini semantiniais naujadarais, išstūmusiais senąjį žodį, kuris buvo greičiausiai verb. balt.-sl. *sem- „t. p.“ (> lie. sém-ti „t. p.“, dėl jo žr. Fraenkel LEW 775).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Karaliūnas Blt XXVI (2) 128t.; Matzenauer BKAS 67; Orel HGE 180; Rix LIV 365; Smoczyński DL 155tt., LAV 200t.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.