Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 248–250 psl.

kote

kote „tale (Dohle) – kuosa“ E 724 nom. sg. fem. = pr. *kɔ̄tē, t. y. *kātē, žr. toliau.
Mintį, kad pr. (E 724) kote raidė -t- atspindi priebalsį pr. *-t-, atsargiai iškėlė Endzelynas (ME II 190 s. v. II kāķis, plg. Fraenkel LEW 285, Toporov PJ IV 138t.). Bet vėliau šios minties Endzelynas atsisakė (žr. Endzelīns SV 196; plg. ir Fraenkel l. c., Toporov l. c.) ir pr. (E 724) kote buvo linkęs taisyti į *kose (Endzelīns l. c., žr. dar Berneker PS 300, Mažiulis PKP 43, plg. Trautmann AS 362, Fraenkel l. c., Toporov l. c.); tačiau toks taisymas yra ad hoc: E žodynėlyje nėra nė vieno atvejo, kur būtų parašyta raidė t vietoj s (ſ). Taisymas kote į *kole (Būga RR I 214, 439, Vasmer ESRJ I 388, Martynov Blt II priedas 109t., plg. Fraenkel l. c., Toporov l. c.) taip pat yra nepatikimas – taisymas ad hoc (žr. ir s. v. abstotten). Nors E raidės t į c ir atvirkščiai taisymas tam tikrais atvejais nėra net ir taisymas (žr., pvz., s. v. coaris), tačiau šio (E 724) kote taisymas į *koce (Trautmann l. c.) yra labai nepatikimas (žr. Endzelīns l. c., be to, ir Fraenkel l. c., Toporov l. c.).
Manau, kad pr. (E 724) kote „kuosa (Coloeus monedula)“ yra pr. (subst.) *kɔ̄tē, t. y. pr. *kātē „t. p.“ ir jis laikytinas artimiausiu giminaičiu su subst. (i̯o-kamieniu) kurš. *kātīs „t. p.“ > *kātʹis > la. dial. kāķis „t. p.“ (žr. ME II 190 s. v. II kāķis; dėl kurš. * > la. ķ žr. dar Būga RR III 172t.). Čia turime subst. (i̯o- resp. ē-kamienius) vak. balt. (pr.-kurš.) *kātīs (masc.)/*kātē 249 (fem.) „kuosa“ < *„tas/ta, kuris kiauksintis“ (t. y. *„tas/ta, kuris kiauksi kaip kuosa“, žr. toliau), kurie suponuoja išvestinį adj. (i̯o-/ē-kamienį) vak. balt. *kātīs/*kātē „kiauksintis/kiauksinti“ greta adj. (o/ā-kamienio) vak. balt. *kata-/*katā- „t. p.“ plg., pvz., subst. (i̯o/ē-kamienius) našlỹs/našlė̃ adj. (i̯o-/ē-kamienis) adj. (o/ā-kamienis) *našla-/*našlā- (žr. Skardžius ŽD 75); plg. dar s. v. glumbe. Pastaba: dėl vak. balt. „kuosa“ < *„kiauksintis, -i“ plg., pvz., lietuvius, kurie kuosų klegėjimą (Ivanauskas LP III 83) dažniausiai vadina kuosų kiauksėjimu – pvz., (lie.) kiáuksi kaip kúosa (LKŽ VI 919 s. v. kúosa, žr. dar LKŽ V 686 s. v. kiauksė́ti 3).
Adj. (o/ā-kamienis) vak. balt. *kāta-/*kātā- „kiauksintis, -i“ yra onomatopėjinės kilmės žodis (adj.) *„tam tikrą pasikartojantį balsą, imituojamą interjekcijos * (= *kā̆/*), skleidžiantis (skleidžianti)“ – sufikso *-ta-/*-tā- vedinys iš interj. balt. * [plg. darybą adj. (o/ā-kamienio) pr. *gertā- (> subst. *gertā „višta“), žr. gerto] = interj. balt.-sl. *kā̆/* (žr. toliau), kuri bus turėjusi ir tam tikras quasiverbum funkcijas (plg. s. v. geeyse).
Manau, kad iš to paties quasiverb. (interj.) balt.-sl. *kā̆/*, tiksliau, – iš jo varianto * yra sufikso *-sa-/*-sā vedinys adj. balt. dial. *kōsa-/*kōsā „kiauksintis/kiauksinti“ subst. lie. kúosas/kúosa „Dohle (kuosa)“ (LKŽ VI 919), plg. s. v. ennoys. Iš to quasiverb. (interj.) balt.-sl. *kā̆/* „kiauksėti, kranksėti ir pan.“ bei jo varianto (su „suskardintu“ *k-) *gā̆/* „t. p.“ turime sufikso *-la-/*-lā- (plg. s. v. v. kylo, kraclan) vedinius adj. (o/ā-kamienius): a) adj. balt. dial. *kāla- (ar/ar ir *kōla-) „kiauksintis, kranksintis ir pan.“ (žr. s. v. colwarnis) resp. b) adj. sl. (dial.) *gāla- (ar/ar ir *gōla-) „t. p.“, kuris, semantiškai veikiamas homonimo adj. (o/ā-kamienio) sl. *gāla- (ar/ar ir *gōla-) „nešvarus, juodas“ (dėl jo žr. Skok ERHSJ I s. v. gao), bus davęs kiauksinčių arba kranksinčių ir pan. paukščių (beje, ir tamsiaspalvių resp. juodaspalvių) pavadinimus (subst.) bulg. гал „kuosa“, s. rus. гал-ъка „t. p.“, maked. dial. gal „kranklys (Corvus corax L.)“ (plg. lie. kranklỹs „t. p.“ ir la. kraûklis „t. p.“ – irgi 250 onomatopėjinės kilmė̃s) ir kt. (plg. Bulachovskij OLJ VII 102).
Quasiverb. (interj.) balt.-sl. *kā̆ (*)//*gā̆ (*) „kiauksėti, kranksėti ir pan.“ iš tikrųjų bus buvęs quasiverb. (interj.) balt.-sl. *GV „t. p.“, tiksliau, – *GV(R) „t. p.“: čia *G (gutturalis) = *k//*g, *V (vocalis) – užpakalinės (ar priešakinės eilė̃s) balsiai, *(R) – sonantas (*u ar kt.). Iš quasiverb. (interj.) balt.-sl. *GVR = *kāu/*kōu//*gāu/*gōu „kiauksėti, kranksėti ir pan.“ –fleksijų vediniai (o/ā-kamieniai adj.): a) adj. balt. dial. *kāva-/*kōva- (/*kōvā-) *kāvā- „kiauksintis ir pan. subst. lie. kóvas/kóva „kovas (Corvus frugilegus L.)“ (LKŽ VI 387 s. v. v. kóvas, 3 kóva), žr. dar s. v. colwarnis; b) adj. sl. dial. *gāva-/*gāvā- (ar/ar ir *gōva-/*gōvā-) „kiauksintis, kranksintis ir pan.“ – subst. ukr. гава „varna“, rus. dial. гава „t. p.“ ir kt. (dėl medžiagos žr. ESSJ VI 110), žr. dar s. v. colwarnis.
Iš to quasiverb. (interj.) balt.-sl. *GVR = *kē̆u *kē̆u-k- [abstrahuoto iš reduplikuoto *kē̆u-k(ē̆u), plg. s. v. gegalis] yra, pvz., lie. (subst.) kiáuk-ė „kuosa“ (LKŽ V 685 s. v. 1 kiáukė 1), (verb.) kiaũk-ti „…kiauksėti (apie kovus)“ (LKŽ V 687 s. v. kiaũkti 2) kiauk-sė́ti (kiáuk-si) „t. p.“ (LKŽ V 686 s. v. kiauksė́ti 3) ir kt. Dėl quasiverb. (interj.) balt.-sl. *GV(R) „kiauksėti, kranksėti, karksėti ir pan.žr. dar, pvz., s. v. v. geasnis, geauris, geeyse, gegalis, geguse.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Blažek Coll. Pr. II 13; Hinze LgB V–VI 153; Larsson FsKlingenschmitt 365; Matzenauer BKAS 68.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.