Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 126–127 psl.

menentwey

menentwey „füren (den Namen führen) – (iš)tarti (vardą), (pa)vadinti (paminėti) I 57 [56] = pr. (I) *minintvei; žr. ir Trautmann (AS 377) bei Endzelīns (SV 210), kurie jam suteikia reikšmę „den Namen führen“ (Trautmann l. c.) resp. „(la.) minēt“ (Endzelīns l. c.) = „minėti“. Šio pr. (I) *minintvei daryba nėra atskleista, vadinasi, ir jo etimologija nėra aiški.
Man rodos, kad verb. (inf.) pr. (I) *minin-tvei „(iš)tarti (vardą), (pa)vadinti (paminėti)“ yra lytis, atsiradusi greta senesnės verb. (inf.) pr. (I) *minī-tvei „t. p.“ (su pr. *-ī- ne iš pr. *-ē-, žr. s. v. minisnan); plg. verb. (inf.) pr. (III) *svaikstin-tvei greta *svaikstī-tvei (žr. s. v. erschwaigstinai), be to, žr. s. v. etbaudinnons. Tą verb. (inf.) pr. (I) *minī-tvei „(iš)tarti (vardą), (pa)vadinti (paminėti)“ kildinu iš verb. (caus./intens.) pr. *minī-tvei „daryti, kad at(si)mintų; 127 at(si)minti, pri(si)minti“ [greta suponuotino verb. pr. *manī-(tvei) „t. p.“, giminaičio su lie. maný-(ti)]< verb. (inf.) balt. dial. (pr.) *minī- „t. p.“, laikydamas jį vediniu iš verb. pr. *min- (: *men-) „(atsi)minti, (prisi)minti“ (< balt. *men-/*min- „t. p.“, žr. toliau); plg. verb. lie. *mink- (: *menk-) „minkštėti“ verb. (caus.) mìnky-ti „daryti, kad minkštėtų“ (greta caus./intens. mánky-ti „t. p.“) ir kt. (plačiau žr. Skardžius ŽD 532). Vadinasi, ir forma pr. (III 732) auminius „nusiminęs“ = pr. *auminī(j)uns suponuoja matyt verb. (inf.) pr. *auminī-tvei (su pr. *-ī- ne iš pr. *-ē-), o ne (kaip įprasta manyti, žr. ir s. v. auminius) verb. pr. *auminī-tvei < *auminē-tvei.
Panašiai, kaip verb. (inf.) balt. dial. *minī- „daryti, kad at(si)mintų; at(si)minti, pri(si)minti“, bus atsiradęs ir verb. (inf.) sl. (dial.) *minī- „t. p.“ > rus. мни-ть „manyti, tarti; įsivaizduoti“ ir kt. (jų kilmė iki šiol kitaip aiškinama, žr., pvz., Vasmer ESRJ II 633, Skok ERHSJ II 444).
Greta to verb. (caus./intens., inf.) balt.-sl. (dial.) *minī- egzistavo verb. (durativum/intens., inf.) balt.-sl. *minē- „nuolat at(si)minti, pri(si)minti“ [> pr. *minē- „t. p.“ (nepaliudytas), lie. minė́-ti „t. p.“ ir kt.] – vedinys iš verb. balt.-sl. *min- (:*men-) „at(si)minti, pri(si)minti“ = *men-/*min- „t. p.“ [> pr. *men-/*min-tvei „t. p.“ (nepaliudytas), lie. mẽn-a/miñ-ti „t. p.“ ir kt.] < verb. ide. *men-/*mn̥- „t. p. ir pan.> s. ind. mán-yate „mąsto, mano, prisimena“ ir kt. (dėl jų žr. Pokorny IEW I 726tt.). Žr. dar mēntimai.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Beekes EDG 892; Cheung EDIV 262t.; Derksen EDSIL 340t.; ESSJ XXI 113tt.; Kaukienė Blt XXXIII (1) 15tt.; Lehmann GED 260; Matasović EDPC 256; Mayrhofer EWA II 305t.; Orel HGE 259; Rix LIV 435t.; Smoczyński LAV 234t., SEJL 401; Vaan EDL 371t.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.