Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 237–238 psl.

paustocaican

paustocaican „wiltpfert (Wildpferd) – laukinis arklys“ E 654 (Prūsijoje laukinių arklių buvo dar XVI a., žr. Töppen AM IV 685t.) nom. sg. neutr. (arba acc. sg. masc. ar fem.?) = pr. *paustăkaikan (čia raidė -o- žymi matyt pr. *-ă-) – kompozitas pr. adj. *pausta- „laukinis“ (žr. pausto) + *-kaikan „arklys“ = *kaikan „t. p.“; plg., pvz., lie. dial. devynšárvas „Studentennelke“ (Būga RR I 209) devyn- + -šárvas = šárvas, pr. (III) *butatāvas *buta- + *-tāvas = *tāvas (žr. butta tawas).
Subst. (neutr.) pr. (E) *kaikan „arklys“ = „kuinas; arklys“ (pejoratyvas!) yra gal ne tiesiog iš adj. (neutr.!) pr. *kaikan „silpnas, menkas ir pan.“, o iš subst. (neutr.) pr. *kaikan „silpnumas, menkumas ir pan. adj. (neutr.) *kaikan „silpnas, menkas ir pan.“ (plg., pvz., s. v. giwan), suponuojančio adj. (o/ā-kamienį) balt. dial. *kaika- „t. p.“ Plg. subst. balt. dial. (lie.-la.) *kaikara- (> la. kaikars „kuinas“ = lie. kaĩkaras „slinkis, valkata“ Būga RR III 208) – sufikso *-ara- vedinį gal ne tiesiog iš adj. balt. dial. *kaika- „silpnas, menkas ir pan.“, o iš subst. *kaika- (plg., pvz., lie. subst. žãbas žãba-ras, žr. Skardžius ŽD 303) adj. balt. dial. *kaika- „silpnas, menkas ir pan.
adj. balt. dial. *kaika- (*kaikā) „silpnas, menkas ir pan.“ (matyt tiesiog iš jo fem. resp. masc. lyčių) bus atsiradę: a) subst. la. kaika (kaîks) „… kuinas…“ (ME II 132), b) subst. (su *-ai-, pakeistu į „ekspresyvinį“ -ui-, žr. Mažiulis BS 51tt. ir liter., plg. Fraenkel LEW 202 ir liter.), la. kuîka „kuinas“ (ME II 300), lie. kùika „kuinas (kumelė)“ bei (masc.) kuĩkas „kuinas (arklys)“ ir pan. (LKŽ VI 779). Verb. la. kaik-t „varginti, sekinti“ (ME II 133), lie. káik-inti „varginti, kankinti“ (LKŽ V 48t.) yra išvesti veikiausiai iš minėto adj. balt. dial. *kaika-.
Adj. balt. dial. *kaika- „silpnas, menkas ir pan.“ galima būtų laikyti labai senu (t. y. ide.) žodžiu – giminaičiu su s. ind. kekaraḥ „žvairuojantis“, lo. caecus „aklas“ ir kt. [kaip tik su jais (ir pirmiausia su s. ind. kekaraḥ!) minėtus lie. kaĩkaras, la. kaika ir kt. 238 sieja Fraenkel l. c.]. Tačiau tokia hipotezė nėra patikima jau vien dėl to, kad s. ind. kekaraḥ „žvairuojantis“ etimologija yra neaiški (žr. Mayrhofer KEWA I 264).
Esu linkęs manyti, kad adj. balt. dial. *kaika- „silpnas, menkas ir pan.“ laikytinas ne ide., o balt. dial. dariniu: jis yra galbūt iš adj. balt. dial. *„skriaudžiamas“ < *„peikiamas, ujamas“ – vedinys iš verb. (ekspresyvinio) balt. dial. *kaik-/*keik- „uiti, peikti“ (> lie. kéik-ti „t. p.“; plg. Toporov PJ III 135), o šis yra turbūt onomatopėjinės kilmės [gal tokios pat kilmė̃s ir verb. lie. kaĩp-ti/keĩp-ti „silpnėti…“ (su kitokiu šaknies formantu, t. y. su -p-, plg. Sabaliauskas LKK X 159), žr. s. v. epkieckan (plg. onomatopėjinį verb. lie. kaĩk-ti „kaukti“ LKŽ V 49); plg. verb. lie. ùi-ti „barti, peikti“ – matyt irgi onomatopėjinės kilmė̃s (Fraenkel LEW 1159).
Dėl pr. (E 654) -caican etimologijos plg. jo etimologinius gretinimus (tiesa, žodžių darybos aspektu neanalizuotus arba menkai analizuotus) apud: Nesselmann Thes. 61, Berneker PS 295, Trautmann AS 391, Būga RR I 296, 310, 459, II 263, Endzelīns SV 220, Fraenkel LEW 202, Sabaliauskas l. c., Toporov PJ III 134t. (ir liter.).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Eckert Blt XXX (1) 57; Larsson NCOP 55t.; Lašinytė Blt XLII (2) 250; Stundžia BSI XVIII 198.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.