pomests „vnterworffen (unterworfen) – pavaldus“ III 1055 [6523] (= padůta VE 5013 nom. sg. fem.), „t. p.“ III 1179 [738] partic. praet. pass. nom. sg. masc.; nom. sg. neutr. pomeston „vnterthan (untertan) – pavaldus“ III 10320 [6512] (= padůtas „paduotos“ VE 501 nom. pl. fem.). Turime partic. praet. pass. formas: (nom. sg. masc.) pr. *pamests „pavaldus“ ir (nom. sg. neutr.) pr. *pamestan „t. p.“ [jos čia (III 10320) vartosena – tokia pat kaip, pvz., empijrint (žr.)]; šio pr. partic. reikšmė „pavaldus“ yra iš „pamestas (po kuo)“ – dėl vok. unterworfen (untertan) įtakos. Pr. *pamests (*pamestan) „pamestas“ suponuoja verb. (inf.) pr. *pamestvei „pamesti“ ← pr. *met-/*mestvei „mesti“ (žr. dar pamatis, metis).
Verb. pr. *met- (*mestvei) „mesti (werfen)“ = lie. met- (mèsti) „t. p.“ bei la. met- (mest) „t. p.“ yra iš verb. balt. *met- „t. p.“, kuris bus turėjęs ir reikšmę *„sukti (drehen), vy(nio)ti (winden)“ (tokia jo reikšmė iki šiol nebuvo rekonstruota). Šitokios jo reikšmė̃s reliktai gana aiškūs lie. ir la. dialektuose: verb. lie. met- (mèsti) = la. met- (mest) yra ne tik „mesti (werfen)“ (įprastinė reikšmė!), bet ir, pvz., „vynioti (sukti) ant mestuvų ar ant sienos audeklo metmenis“ (žr. LKŽ VIII 50 s. v. mèsti 15, ME II 605). Čia „vynioti (sukti)…“ aiškiai negalima kildinti iš „mesti (werfen)“.
Vadinasi, suponuotinas verb. balt. *met- „mesti; sukti (vynioti)“, o šis yra veikiausiai iš verb. balt.-sl. *met- „sukti (vynioti); mesti“, t. y. su pagrindine reikšme „sukti (vynioti)“ ir iš jos išvesta reikšme „mesti“ (žr. dar toliau); plg., pvz., verb. go. wairpan „mesti“ (= vok. werfen „t. p.“ ir kt.) < *„sukti“ (Kluge EWDS 853 s. v. werfen). Iš to verb. balt.-sl. *met- „sukti; mesti“ yra verb. rus. мет- (мести) „šluoti“ (= „tam tikru sukamuoju šluotos judesiu šalin mesti šiukšles ir pan.“), ček. met- (mésti) „mesti; šluoti“ ir kt.; plg. to paties verb. (balt.-)sl. *met- vedinį verb. (intens., iterat.) sl. *măt- „sukti, vynioti“ > rus. мот-ать „t. p.“ ir kt.
321 Verb. balt.-sl. *met- „sukti; mesti“ suponuoja ir jo vedinys verb. (intens.) balt. *măt- „sukti (sukinėti); mesti“ > *„akis kreipti [suk(inė)ti] į ką; akį mesti į ką“ > lie. mat-ýti „akimis, regėjimu patirti, regėti; kreipti dėmesį“ (LKŽ VII 913tt. s. v. matýti 1, 4) = la. mat-ît „jausti, (pa)stebėti (pamatyti)“ (ME II 567); mintį, kad lie. matýti ir pan. giminiuojasi su lie. mesti ir pan., kėlė jau Fraenkel IF XLIX 208tt., Fraenkel LEW 416.
Man rodos, ne tiesiog iš verb. balt.(-sl.) *met- „sukti; mesti“, o iš jo vedinio verb. (intens.) balt. *măt- „t. p.“ (žr. anksčiau) atsirado sufikso *-ta- (resp. *-tā) darinys subst. ryt. balt. *masta- (resp. *mastā-) „tai, kas sukama/sukta; „tai, kas metama/mesta“, davęs semantinius homonimus: a) lie. mãstas „iš siūlų megztas raištis“ (LKŽ VII 895 s. v. 3 mãstas; < *„tai, kas susukta“), b) la. masts „Fischzug“ [ME II 565 s. v. II masts; < *„vienas tinklo užsukimas (užvilkimas) resp. užmetimas“] = lie. mãstas „t. p.“ (LKŽ VII 895 s. v. 2 mãstas), c) lie. mãstas „uolektis (tam tikras senovinis matas), Elle“ [l. c. s. v. 1 mãstas; < *„siūlo (ir pan.), vyniojamo (sukamo) apie alkūnę ir pirštus, dalies (tarp alkūnės ir pirštų) ilgis“ < *„apveja (apsuka)“] ir la. masta „t. p.“ (ME II 565).
Veikiau ne tiesiog iš verb. balt.(-sl.) *met- „sukti; mesti“, o iš jo vedinio verb. (intens.) balt. *măt- „t. p.“ (žr. anksčiau) yra sufikso *-st- darinys verb. (intens.) ryt. balt. (*mat-st- >) *mast- „t. p.“ > lie. mast-ýti „sukti, pinti“ (LKŽ VII 898t.) = la. mast-ît „t. p.“ (ME II 565); dėl santykio minėtų verb. balt. *met- : *mat- : (ryt. balt.) *mast- plg., pvz., verb. lie. griẽb-ti (< *greib-) : graib-ýti : graibs-týti.
Verb. balt.-sl. *met- „sukti; mesti“, turintis iš „sukti“ išvestą reikšmę „mesti“ (žr. anksčiau), kildintinas iš pirmykščio verb. balt.-sl. *met- „sukti [vy(nio)ti]“, o šis, man rodos, suponuoja verb. ide. (dial.) *mət- (= *mHt-) „t. p.“ [→ gr. (subst.) μέτ-ρον „matas“ ir pan. (dėl „sukti“ > „matuoti“ žr. toliau)] – apofoninį variantą lyties verb. ide. (dial.) *mēt- (< *meət- = *meHt-) „t. p.“ > alb. (*mēt- → subst.) mot „metai“ [< *„(laiko) sukimasis“, žr. s. v. mettan], lo. mēt-ior „matuoju“ (< *„sukti“, žr. toliau) ir pan. Tas verb. ide. (dial.) *mēt-/*mət- „sukti (vynioti)“ – determinatyvo 322 *-t- išplėstas verb. ide. *mē-/*mə- „t. p.“ (< *meə-/*mə- = *meH-/*mH- „t. p.“) > verb. s. ind. *mā- „matuoti“ (= mā́-ti „matuoja“)/*mi- (= mi-táḥ „matuotas“), av. (s. pers.) *mā- „matuoti“ ir pan., sl. (subst.) *mē-ra „matas (мера)“ ir kt. (žr. dar s. v. menig), plg., pvz., Pokorny IEW I 703t. (čia atstatomas verb. ide. *mē-/*met-), Gamkrelidze-Ivanov IJI II 684 (atstatomas verb. ide. *meH-). Tik įprasta manyti, kad to verb. ide. *mē- (< *meH-) reikšmė buvusi „matuoti“ (žr. ir Pokorny l. c., Gamkrelidze-Ivanov l. c.); tačiau šitaip manyti rizikinga jau vien dėl to, kad reikšmė „matuoti“ yra labai abstrakti, t. y. vargu ar ji pirmykštė tam verb. ide. *mē- < *meə- = *meH-.
Hipotezė, kad verb. ide. *mē- (< *meH-) buvęs „matuoti“, remiasi minėtais verb. s. ind. *mā- „matuoti“ (pirmiausia, būtent juo!) ir kt. ir net, pvz., lie. (subst.) mẽtai „Jahr“ ir pan. (žr. ir Pokorny l. c., Gamkrelidze-Ivanov l. c.). Betgi (subst.) lie. mẽtai „Jahr“ yra veikiausiai ne iš „(laiko) matavimo“, o iš „(laiko) sukimosi“ (žr. s. v. mettan); verb. s. ind. *mā- „matuoti“ ir pan. gali būti iš pirmykščio *„skaičiuoti tam tikrus (ap)sukimus, vyniojimus“ < *„daryti tam tikrus (ap)sukimus, vyniojimus“ < *„sukti, vynioti“, plg. (subst.) lie. mãtas „Maß“ (jis – be abejo, giminaitis su lie. mẽtai „Jahr“!) < *„tam tikras (ap)sukimas, vyniojimas“ (žr. s. v. mattei). Tuo, kad čia nagrinėto ide. verb. reikšmė *„sukti, vynioti“ prasišviečia baltų dialektuose geriau nei, pvz., sen. indų kalbose, nereikėtų stebėtis: baltų dialektai išlaikė nemaža tokių ide. senovės dalykų, kurių neturi, pvz., sen. indų kal̃bos.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 320–322 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 308t.; ESSJ XVIII 105tt.; Matasović EDPC 269; Matzenauer BKAS 87; Rix LIV 442; Smoczyński LAV 279t., SEJL 391t.; Vaan EDL 377t.
S. ind. forma mā́-ti greičiausiai laikytina vėlyvu s. ind. gramatikų naujadaru, plg. paliudytas formas: praes. (med.) mímīte, aor. (a)māsi etc., žr. Mayrhofer EWA II 341.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.