powaisennis „gewissens (Gewissens) – sąžinės“ III 915–6 [5721] (= sąßines VE 394 gen. sg.) gen. sg. masc.; acc. sg. masc. powaisemnen [sk. powaisennen (PKP II 156, išn. 302) arba powaisennien (Trautmann AS 407, Endzelīns SV 233)] III 732 [4723] (= sąßines VE 307 gen. sg.).
Yra subst. (i̯o-kamienis, nom. sg. masc.) pr. (III) *pavaisenis „sąžinė“ < pr. *pavaisenīs „t. p.“ < *„pažinojimas“ – sufikso *-sen- (žr. s. v. bousennis) vedinys iš verb. pr. *pavaid- „pažinoti“ = pr. praef. *pa- „pa-“ (žr. po) + verb. *vaid- „žinoti“, dėl kurio žr. waist.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 336 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński LAV 290.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.