taukis „smalcz (Schmalz) – taukas“ E 378 nom. sg. masc. = pr. *taukis < *taukas „t. p.“ (jo šaknies intonacija neaiški), kurio artimiausi giminaičiai yra seniai žinomi: lie. táukas „t. p.“ (su akūtiniu -áu-), la. tàuks „t. p.“ (su neakūtiniu -àu-, anot Būgos RR II 387, atsiradusiu dėl adj. la. tàuks „riebus“), serb.-chorv. (čak.) tȕk „t. p.“ (su akūtiniu -u-) resp. tȗk „t. p.“ (su neakūtiniu -u-), rus. тук „t. p.“ ir kt. Iš tos medžiagos Trautmannas (BSW 314) atstato balt.-sl. *taukas „t. p.“ (su neakūtiniu *-au-). Bet ar ne geriau suponuoti, kad buvo ir subst. balt.-sl. (dial.) *táukas „t. p.“ (su akūtiniu *-au-), ir subst. balt.-sl. (dial.) *taũkas „t. p.“ (su neakūtiniu šaknies vokalizmu) greta adj. balt.-sl. dial. *taũkas „riebus“ (> la. tàuks „t. p.“, plg. Skardžius ŽD 35).
Subst. balt.-sl. *tā̆ukas „taukas“ (su akūtine resp. neakūtine 186 šaknimi) yra iš subst. (nomen actionis) *„(pasi)pūtimas (das Schwellen)“ – fleksijos vedinys (su šaknies vokalizmo apofonija) iš verb. balt.-sl. *tē̆uk-/*tū̆k- „pūstis“ (plg., pvz., subst. balt. *stabas darybą, žr. s. v. stabis) < ide. dial. *tē̆uk-/*tū̆k- „t. p.“, kuris – determinatyvo *-k- (žr. Pokorny IEW I 1081) išplėstas verb. ide. *tē̆u-/*tū̆- „t. p.“ (dėl jo žr. s. v. v. tauto, tūlan, tūsimtons).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 185–186 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 500; Smoczyński SEJL 662.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.