wilkis „ wulf (Wolf) – vilkas“ E 657 nom. sg. masc. galėtų būti (o-kamienis) pr. *vilkis < *vilkas „t. p.“ (šitaip ir įprasta manyti); plg. vv. pr. (dk., 1419 m.) Wilkaskaymen „Kreis Pr.-Eylau“ (Gerullis ON 201) su Wilkas- = pr. *vilkas „vilko“ [o-kamienis gen. sg., plg., pvz., pr. (III) Deiwas „Dievo“]. Plg., pvz., ež. lie. Vilkókšnis – sufikso vedinį iš *vilk- „vilkas“ (Vanagas HŽ 384), kuris, tiesa, gali (?) būti ir ne iš „vilkas“, o iš verb. *vilk-/*valk- → up. lie. Valkà ir pan. (dėl jų žr. Vanagas HŽ 361).
Tačiau (E 657) wilkis gali (?) būti ir (i̯o-kamienis, nom. sg. masc.) pr. (dial.) *vilkīs „t. p.“, kuris koreliavosi su (ē-kamieniu) pr. *vilkē „vilkė“, atsiradusiu matyt vietoj senesnio (ī/i̯ā-kamienio, nom. sg. fem.) pr. *vilkī „t. p.“ (plg. sl. *vьlči-ca „t. p.“, s. ind. vr̥kī́ „t. p.“); čia dėl pr. *-ī (nom. sg.)/*-jā- (ne nom. sg.) plg. s. v. kexti. Kitaip sakant, iš pr. *vilkas „vilkas“: *vilkī „vilkė“ → pr. *vilkē „t. p.“ vėliau galėjo atsirasti pr. (E) *vilkē „vilkė“: x = (*vilkas →) *vilkīs „vilkas“ (plg. s. v. warnis).
Pr. *vilkas bei lie. vil̃kas = la. vìlks ir sl. *vьlkъ yra iš balt.-sl. *vilkas < ide. (dial.) *u̯l̥ku̯os „t. p.“ (> s. ind. vŕ̥kaḥ „t. p.“ 239 ir kt., žr. Pokorny IEW I 1178, Gamkrelidze-Ivanov IJI II 492), kuris atskiruose ide. dialektuose bus buvęs fonetiškai perdirbinėtas, svarbiausia, matyt dėl tabu (plg. s. v. lape).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 238–239 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Adams DTB 582; Beekes EDG 877; Demiraj AE 403; Derksen EDSIL 536t.; Lehmann GED 411t.; Matasović EDPC 400; Mayrhofer EWA II 570t.; Orel HGE 473t.; Smoczyński SEJL 752t.; Vaan EDL 353.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.