etbaudinnons „aufferwecket (auferweckt) – atbudinęs“ III 4522 [3315] partic. praet. act. nom. sg. masc.; partic. praet. pass. nom. sg. masc. etbaudints „aufferwecket (auferweckt) – atbudintas“ III 652 [4312].
Turime pr. et- (žr.) + *baud-in-(tvei) „budinti“ = lie. žem. báũd-in-ti „raginti, kurstyti“ (LKŽ I² 689), kuris galėtų būti vietoj senesnio pr. *baud-ī-(tvei) „budinti“ = lie. *baud-ī-ti „t. p.“ (> lie. žem. báud-y-ti „raginti, kurstyti“ LKŽ I² 689) = la. *baud-ī-ti „t. p.“ (> la. dial. bàud-î-t „mėginti, bandyti“) = s. sl. bud-i-ti „t. p.“. Plg., pvz., pr. wart-in-t [wartint]„kehren“ ir lie. vart-ý-ti (= la. vā̀rt-î-t, žr. dar s. v. erschwāigstinai) = sl. *vort-i-ti (> s. sl. vrat-i-ti); plg. dar lie. gretimybes: áuš-y-ti „kühlen“ ir áuš-in-ti „t. p.“, ges-ý-ti „löschen“ ir ges-ìn-ti „t. p.“ ir kt. Šitaip 295 atstatomas balt.-sl. *baudīti „budinti“ – kauzatyvas (iš pradžių gal intensyvas), kuris laikytinas vediniu matyt ne iš prezentinės lyties balt.-sl. *beudō (taip galvoja, pvz., Trautmann BSW 33), o iš intensyvinės praes. balt.-sl. *baudō, turbūt suponuojančios pirmykštę „perfekto“ lytį balt.-sl. *baud-/*bud- (plg. „perfektinę“ balt. *laik- ir pan., žr. Stang Vergl. Gr. 310tt., Watkins Idg. Gr. III1 223tt.); plg. iš balt.-sl. *bedō „bedu, duriu“ išvestą intensyvą balt.-sl. *badō (žr. s. v. embaddusisi), kuris savo kilme galbūt irgi susijęs su pirmykščiu balt.-sl. „perfektu“ (žr. s. v. embaddusisi). Taip galvojant, išeitų, kad lytis balt.-sl. *beudō (prezentinė) bus reiškusi *„budžiu“ = *„atlieku tam tikrą budėjimo veiksmą“, o balt.-sl. *baud-/*bud-(„perfektinė“) – *„budžiu“ = *„esu budėjimo būsenoje“ = („visai nebemiegu“ =) „intensyviai budžiu“.
Iš balt.-sl. *beudō „budžiu“ yra (*„budžiu“ = *„nemiegu“ > „žiūriu, stebiu“ >) s. sl. bljudǫ/bljusti „stebėti“ ir pan., o iš balt-sl. *baud- (: *bud-) „budžiu (intensyviai)“ turime [„intensyviai budžiu“ > *„intensyviai žiūriu, stebiu“ > *„raginu (intensyviai)“ >] lie. baudžiù/baũsti „raginti ir pan., bausti“ (vartojamas daugiau žem., vak. aukšt. ir buv. Ryt. Pr. šnektose), baũstis „ketinti ir pan.“ (iš „ragintis“, plg. Būga RR I 586), la. baũslis „įsakymas“ ir kt. (Fraenkel LEW 62 ir liter.). Čia pridera ir pr. subst. baude (žr.).
Senõs esama ir inkoatyvinės lyties balt.-sl. *bundō resp. *budnō „(pa)bundu“, iš kurios yra lie. bundù/bùsti, la. (*būdu→) būstu/bust „busti“ resp. (sl. *budnō →) s. sl. (vъz)-bъnǫ „pabundu“ ir pan. Minėtosioms balt-sl. *beudō „budžiu“ resp. *baud- (:*bud-) „budžiu (intensyviai)“ virstant į *„žiūriu, stebiu“ resp. *„žiūriu, stebiu (intensyviai)“, iš („pertektinės“) balt.-sl. *bud-(: *baud-) buvo išvestas balt.-sl. *budi̯ō „budžiu“/*budēti „budėti“ (žr. s. v. budē). Balt.-sl. *baudīti „budinti“ virstant į ryt balt. *„raginti ir kt.“ (žr. anksčiau), iš balt-sl. *bud- buvo išvestas ryt balt. *budīti „budinti“ [> la. budît „t. p.“ bei (perdirbtieji) lie. bùdinti „t. p.“, la. budinât „t. p.“].
Balt. *beud-/*baud-/*bud- yra iš ide. *bheudh-/*bhoudh-/*bhudh- „budėti, busti, budinti“ > go. (ana)biudan „paliepti“ (< *„paraginti“, 296 plg. la. baũslis „paliepimas, įsakymas“), gr. πεύθ-ομαι ir πυνθ-άνομαι „patiriu; budžiu“, s. ind. bódhati, bódhate „(pa)buñda; bùdina; bùdi (nemiega); pàstebi“, av. baoδaiti „(pa)stebi“ ir kt. (Pokorny IEW I 150tt.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 294–296 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Beekes EDG 1258; Cheung EDIV 14t.; Derksen EDSIL 67t.; ESSJ III 76t.; Lehmann GED 30; Mayrhofer EWA II 233tt.; Orel HGE 43; Rix LIV 82t.; Smoczyński LAV 126, SEJL 49t., 78t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.