Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 297–300 psl.

etnīstis

etnīstis „Gnade – malonės“ III 11116 [6922], „Genaden – malonės“ III 1156 [7119] gen. sg.; acc. sg. etnīstin „gnade – malonę“ III 511 [3520] (= malone „malonę“ VE 201), III 638 [4130], III 975 [6115–16], „Gnade – malonę“ III 938 [5910], III 11316 [715–6], 11729 [7322], III 12919 [7925], „Gnad – malonę“ III 11721 [7317], „Gnaden – malonę“ III 1175 [734], „Genaden – malonę“ III 13112 [7934], „Barmhertzigkeyt – gailestingumą“ III 4113 [314] (= mielaschirdistes „gailestingumo“ VE 1514–15), „Segen – palai(mini)mą“ III 9915 [635] (= perßegnoghima „palai(mini)mą“ VE 4711), „Gaben – dovaną“ III 1195 [7328], etnijstin „Gnade – malonę“ III 395 [2914], „gnade – malonę“ III 696 [4519], „gnaden – malonę“ III 558 [3726], etnīstan „genaden – malonę“ III 5710 [3915].
Pr. etnīstis kilmę pirmasis gana vykusiai atskleidė Toporovas (VSJ III 116tt., PJ II 108t. ir liter.), nors jo aiškinimai nevienur gerokai skiriasi nuo mano samprotavimų (žr. toliau).
Iš anksčiau pateiktosios medžiagos matyti, kad pr. etnīstis „malonė“ (gen. sg.), žinomas tik iš III katekizmo, yra paliudytas dar tokiomis reikšmėmis: „gailestingumas“, „palaima, palaiminimas“, „dovana“. Pr. „malonę“ reikia suprasti kaip „gailestingumą, 298 geradarybę (iš gailestingumo)“ – iš čia ir pr. (etnīstin) „gailestingumas“, „palaima resp. palaiminimas“ (= „gailestingumo, geradarybės įgijimas resp. tam tikras teikimas“), „dovana“ (= „geradarybė“). Pr. etnīstis „malonė“ = „gailestingumas“ yra iš „pasigailėjimas (Erbarmen)“ = „nebepykimas ar net gero darymas nusikaltusiam“ < *„atsileidimas (nebepykimas)“ [plg. lie. ãnas greĩt impỹksta, alè greĩt ir atsiléidžia „jis greit įpyksta, bet greit ir nustoja pykęs (nebepyksta)“] < *„atsileidimas (tapimas palaidu, atsisukimas)“ < *„atsisukimas (atsiverpimas)“ (žr. toliau); plg. etwiērpt (žr.).
Pr. etnīstis yra deverbatyvas – sufikso -sti- vedinys iš prefiksinio intranzityvo pr. *etnī- „at(si)leisti (nebepykti)“ < *„atsileisti (darytis palaidam, atsisukti)“ < *„atsisukti (atsiverpti, atsileisti suverptam siūlui)“ (žr. dar etnī-wings [etnīwings]), kuriame, atmetus prefiksą et- „at-“, slypi intranzityvinis balt. *(s)nī- (plg. balt. *skī-, žr. s. v. etskīuns), t. y. *(s)nii̯-a (praes. 3 sg.) *(s)nī-ti (inf.) „suktis (verpiamam siūlui)“ = „susisukti (susiverpti, susileisti verpiamam siūlui) ↔ atsisukti (atsiverpti, atsileisti suverptam siūlui)“ (dėl enantiosemijos plg., pvz., s. v. etwiērpt). Greta šio (intranzityvo) balt. *(s)nī- buvo ir tranzityvas balt. *(s)nḗi- (plg. balt. *skḗi-, žr. s. v. etskīuns), t. y. balt. *(s)nḗi̯-a (praes. 3 sg.) *(s)nḗ-ti (inf.) „sukti (verpti siūlą)“ = „susukti (suverpti siūlą) ↔ atsukti (atverpti, atleisti suverptą siūlą)“. Tie du veiksmažodžiai bus išriedėję iš vieno balt.-sl. *(s)nēi̯-a (praes. 3 sg.) *(s)nēi̯-ā (praet. 3 sg.) *(s)nī-ti (inf.) „sukti(s) [verpti(s)]“ (plg. tai, kas atitinkamai pasakyta s. v. etbaudinnons), iš kurio vėliau a) infinityvo balt.-sl. *(s)nī-ti pagrindu pagal tipo balt.-sl. *lī-ti (> lie. lý-ti ir kt.) *lii̯-a (praes. 3 sg.) *lii̯-ā (praet. 3 sg.) intranzityvus atsirado intranzityvas balt.-sl. *(s)nii̯-a (praes. 3 sg.) *(s)nii̯-ā (praet. 3 sg.) *(s)nī-ti (inf.), b) balt.-sl. *(s)nēi̯a (praes.) *(s)nēi̯-ā (praet.) *(s)nī-ti (inf.), veikiamas tipo balt.-sl. (*sē-i̯a =) *sēi̯-a (praes. 3 sg.) *sēi̯-ā (praet. 3 sg.) *sē-ti (> lie. sė́-ti ir kt.) tranzityvų, išvirto į tranzityvą balt.-sl. *(s)nēi̯-a (praes.) *(s)nēi̯-ā (praet.) *(s)nē-ti (inf.).
Balt.-sl. (inf.) *(s)nī-ti [*(s)nēi̯-a *(s)nēi̯-ā] buvo dat.-„loc.sg. forma sufiksinio (*-ti-) vedinio – nominis abstracti balt.-sl. 299 *(s)nī-ti „sukimas(is) [verpimas(is)]“ (nom.-acc. sg. neutr., dėl to plačiau žr. Mažiulis BS 288t.), kuris vėliau davė balt.-sl. *(s)nī-ti+s > *(s)nī-tis „tai, kas susukta (suverpta), susisukę (susiverpę)“ [nom. sg. fem., plg. santykį inf. lie. mir̃-ti: subst. lie. mir-tìs *mir-ti „mirimas“ (nom.-acc. sg. neutr.) ir pan., žr. Mažiulis l. c.]> *(s)nī-tis „siūlas“ > lie. ný-tis „nyčių (vienas) siūlas“ [ný-tys (pl.) „Weberkette“], la. nĩ-ts „t. p.“, sl. *ni-tь (> rus. ни-ть „siūlas“ ir kt.). Žodžių lie. nýtis „nyčių siūlas“ = la. nĩts „t. p.“ reikšmėje dar atsispindi, nors ir netiesiogiai, senovinė reikšmė „tai, kas susukta (suverpta)“: nytys daromos iš ypač gerai suverptų (susuktų) ir net dvigubai suleistų (susuktų) siūlų.
balt.-sl. *(s)nē-ti „sukti (verpti)“ (žr. aukščiau) atsirado la. snā-t „locker zusammendrehen, spinnen“ (dėl šaknies apofonijos plg. lie. glė́b-ti : glób-ti = la. glâb-t ir t. t.), nā-tns (adj.) „drobinis“ [ subst. *nāt- „(audinys) iš lininių verpalų“] ir pan.; galbūt ir balt. *nāt- „dilgėlė“ yra iš *„verpimas“ > *„verpimo augalas“ (dilgėlė – vienas iš senovinio verpimo augalų), žr. s. v. noatis.
Patį verpimą, kaip žinome, nuo seniausių iki pat dabartinių laikų sudaro du pagrindiniai procesai: a) pirmasis procesas – (pluoštelių iš kuodelio ir pan.) tempimas (traukimas) ir b) antrasis (bei svarbiausias!) procesas – (tų pluoštelių) sukimas (verpstu ir pan.). Trumpai sakant, „verpti“ = „tempti (traukti)“ + „sukti“ arba „verpti“ = „sukti tempiant (traukiant)“; o, atsižvelgiant į pagrindinį verpimo procesą, „verpti“ = „sukti“, plg., pvz., lie.: lìg vãkaro susuksiù („suverpsiu“) šìtą kuodẽlį Ds. Balt.-sl. *(s)nēi-a (praes.) *(s)nī-ti „sukti(s) = „sukti(s) tempiant (traukiant)“ = „verpti(s)“ yra iš ide. *(s)nēi-/*(s)nī- „sukti(s) tempiant (traukiant)“, „verpti(s)“, kuriam vėliau (t. y. nebe ide. prokalbėje, o jau atskirose jos idiomose) atsirado lytis *(s)nē- (o iš čia ir kiti jos apofoniniai variantai) – visai panašiai kaip ir vėlyvesnė (ne seniausia!) lytis balt. *(s)nē- (žr. anksčiau). Primintina, kad, be šio ide. „sukti(s) tempiant (traukiant)“, buvo ir daugiau ide. „sukimų(si)“ : ide. „sukti(s) kišant“ (žr. s. v. etwēre), ide. „sukti(s) lenkiant“ (žr. s. v. witwan) ir kt.
300ide. *(s)nēi-/*(s)nī- „sukti(s) tempiant (traukiant)“ yra dar: s. ind. snāy-ati „apvynioja, aprengia“ (< *„àpsuka aptraukdamas“), nī-ví- „umgebundenes Tuch, Schutz“, gr. νῇ „verpia“ (< *σνήι-ει), νῆ-μα „verpalai, siūlas“ [< *„kas sùverpta“ <*„kas sùsukta tempiant (traukiant)“] = lo. nē-men „verpalai“, neō „verpiu“, v. air. sníïd „sùka; rìša“, kimr. nyddu „verpti“, air. snáth „siūlas“ (< *snō-) ir kt. Iš to paties ide. *(s)nēi-/*(s)nī- „sukti(s) tempiant (traukiant)“ > „(ap)sukamuoju traukimu (tempimu) veikti“ = „adatą su siūlu kišti, po to ištraukti (ištempti) ir apsukus vėl kišti“ = „siūti“ išriedėjo ide. dial. *(s)nēi- resp. *(s)nē- „siūti“ > s. v. a. nāj-an „siūti“, nā-t „siūlė“, go. ne-þla „adata“ (< *„siuvimo įrankis“), s. air. snā-that (< *snō-) „t. p.“ ir kt.
Čia nagrinėtąjį balt.-sl. („sukti – tempti“ =) „verpti“ vėliau a) rytų baltai iškeitė į *verp- („sukti – vyti, winden“ =) „verpti“ (žr. s. v. etwiērpt), b) vakarų baltai – į *spend- („tempti“ =) „verpti“ (žr. s. v. spanstan), c) slavai – į *(s)prend- („tempti“ =) „verpti“ (> s. sl. prędǫ „verpiu“ ir kt.); plg. germ. *spin- („tempti“ =) „verpti“ (> go. spinnan „verpti“ ir kt.).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: ESSJ XXV 147 [siejama su sl. *nizъ].


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.