*geytys, taisomas iš geytye „brot (Brot) – duona“ E 339 – *gei-tĭs < pr. *geitĭs > geits „brodt (Brot) – t. p.“ III 539 [3710] (= důna VE 217) nom. sg. (i-kamienis, žr. toliau); acc. sg. geittin „t. p.“ I 111 [78], I 135 [720], geitin „t. p.“ III 7316 [4735], III 753 [496], „brot (Brot) – t. p.“ III 10514–15 [6532], geitien „brodt (Brot) – t. p.“ III 531 [373], III 538 [379], geytien „t. p.“ II 135 [1321], geytiey „t. p.“ II 111 [136] (sk. *geytien), geitan „t. p.“ III 534 [376].
Manyti, kad pr. (III) geits (nom. sg.) buvo i̯o-kamienis – kilęs iš *geiti̯as (Būga RR II 684t., plg. Toporov PJ II 195), negãlima: iš tokio (nom. sg.) *geiti̯as (ne neutr.!) turėtume pr. *geitīs (= E *-īs, žr., pvz., s. v. cuylis), kuris XV–XVI a. prūsų sembų šnektose būtų išvirtęs į pr. *geitĭs (ne į pr. *geits, plg. Mažiulis PKP II 251t.), ir III kat-me turėtume parašytą (nom. sg.) *geitis, o ne geits (III 539). Negali būti jis ir o-kamienis (plg. Būga l. c.): tokio kamieno suponavimui (pvz. Trautmann BSW 82) nepritaria minė́tos šio pr. žodžio acc. sg. lytys [lytis (acc. sg.) geitan III (hapax legomenon!) lengviau paaiškinama kitaip, žr. toliau]. Čia yra aiškiai i-kamienis pr. *geitis (nom. sg. = *geytys E), XV–XVI a. prūsų sembų šnektose išvirtęs į pr. *geits (nom. sg. = geits III, žr. dar Mažiulis PKP II 218, išn. 709) bei egzistavęs greta (acc. sg.) *geitin [= geittin I (2×), geitin III (3×)] ir *geiten [= geytien II (2×), geitien III (1×)] su fleksija *-en, atėjusia iš ē-kamieno bei sutapusia su i̯o-kamiene fleksija (kilusia iš *-i̯an). Lytis geitan III (1×) atsirado pagal santykį (deiw)-s (o-kamieno nom. sg. masc.) : geits (i-kamieno nom. sg. masc.) = (deiw)-an (o-kamieno acc. sg.) : x, kur x = geitan III (1×), plg. Mažiulis l. c. Pr. dineniskas geits „kasdieninė duona“ III 539 rodo, kad pr. (III) geits = pr. (II, I) *geits (nom. sg.) yra masc. Bet anksčiau – tuomet, kai jis buvo dar grynai i-kamienis 344 (nom. sg.) *geitis (= E *geytys), t. y. tuomet, kai jo paradigma dar nebuvo veikiama o- ir i̯o-kamienių paradigmų (masc.), šis pr. *geitis buvo greičiausiai fem. (žr. ypač s. v. geytko). Vadinasi, remiantis tuo, kad pr. (III) geits (XVI amžius!) yra masc., suponuoti ir žodžiui pr. (E geytye =) *geytys (XIII–XIV amžius!) giminę masc. (pvz. Trautmann AS 336, BSW 82, Toporov PJ II 194t.), nėra pamato: pr. (E) *geytys = *geitĭs, kaip sakyta, greičiausiai išlaikė senesnę giminę – fem.
Pr. *geitis „duona“ (fem.) bus atsiradęs iš *„tai, kas daro gyvą, gyvenantį“ (plg. Toporov PJ II 197) – yra sufikso *-ti- vedinys iš verb. pr. < balt.-sl. *gēi- „daryti gyvą, gyvenantį“ (plg. subst. s. sl. žitь „gyvenimas“, av. jīti- „t. p.“) > egzistavusio greta balt.-sl. *gī- „darytis, būti gyvam“, plg., pvz., lie. líe-ti „daryti liejamą, pilti“ la. liê-t „t. p.“ ir lie. lý-ti „darytis, būti liejamam“ = la. lî-t „t. p.“ (žr. s. v. islīuns). Šie verb. balt.-sl. *gēi- (> lie. géi-vėti „rodyti gyvybės žymių“, la- dziê-dêt „gydyti“ ir kt., žr. dar s. v. gewinna) ir *gī- (žr. s. v. v. giwan, giwassi) anksčiau matyt sudarė vieną ir tą pačią paradigmą (*gēi- su jo inf. *gī-), plg. Būga RR II 685. Balt. sl. *gēi-/*gī- < verb. ide. *gu̯ei-/*gu̯ī̆- „daryti(s) gyvą (gyvam)“ > kimr. bwyd „valgyti“ (< *gu̯ei-), gr. βέομαι „gyvensiu“ (< *βει-) ir kt., žr. Pokorny IEW I 467tt. Pr. *geitis „duona“ ypač panašus į rus. жито „javai“ = lenk. żyto „rugiai“ ir kt. (dėl jų plačiau žr. Toporov PJ II 195t.) < subst. sl. *gēita ar *gīta (nom.-acc. sg. neutr.), kuris yra turbūt iš adj. (= partic. praet. pass.) sl. *gēita- ar *gīta – sufikso *-ta- vedinys iš verb. balt.-sl. *gei-/*gī- „daryti(s) gyvą (gyvam)“. Tačiau remiantis šiuo sl. faktu, suponuoti, kad ir pr. „duona“ esąs iš *„javai“ (plg., pvz., Trautmann BSW 82), rizikinga: „javams“ prūsai turėjo atskirą pavadinimą (žr. arrien).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 343–344 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Beekes EDG 1336t.; Derksen EDSIL 563; Matzenauer BKAS 46; Smoczyński HL 21.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.