Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 413–415 psl.

grosis

grosis „ryf (Reif) – šerkšnas, šarma“ E 58 nom. sg. Įprasta taisyti į *grodis resp. skaityti pr. *grōd- (Trautmann AS 343, Endzelīns SV 181, Toporov PJ II 315) bei sieti su lie. grúodas „kietai sušalusi žemė“ ir s. sl. gradъ „kruša, ledai“ ir pan. [Trautmann l. c., Endzelīns l. c.; iš pradžių panašiai manė ir Būga RR I 312 (vėliau jis šitaip nedarė resp. lie. grúodas siejo ne su s. sl. gradъ „kruša“ – Būga RR II 351t.)] arba su lie. grúodas „kietai sušalusi žemė“ bei grū́sti „stampfen“ ir kt. (Toporov PJ II 315t.). Pirmiausia reikia pasakyti, kad lie. grúodas giminiuojasi ne su s. sl. gradъ „kruša, ledai“ (ir kt.), o su la. graûds „grūdas“, lie. grū́das „t. p.“, grū́sti „stampfen“ ir kt., lenk. gruda „grumstas; gruodas“ ir kt. (Būga l. c., Fraenkel LEW 173t., Toporov PJ II 315t., 414 ESSJ VII 101, 147t.). Be to, lie. grúodas nėra iš balt. *grōdas < *grōudas (kaip įprasta galvoti), o atsirado vietoj (ar greta) senesnio lie. *gráudus (= la. graûds „grūdas“, plg. baltizmą suom. rauta „gruodas“) resp. *grū́das (= lie. grū́das), kitaip sakant, lie. grúodas šaknies monoftongas yra ne uo1<*ō1, o uo2<*ō2, kurio prūsai neturėjo [apie visa tai žr. Mažiulis BS 43tt., 44 (išn. 6), 49]. Vadinasi, taisant pr. (E) grosis į *grodis ir jį siejant su lie. grúodas (= -uo2-!), reikėtų laukti ne pr. (E) grosis, o pr. (E) *grausis ar *grusis (su pr. *-ū-!). Taigi pr. (E) grosis negali giminiuotis su lie. grúodas. Pagaliau ir pats taisymas grosis į *grodis yra niekuo nepagrindžiamas (plg. glosano).
Man rodos, kad pr. (E) grosis turi -o- = pr. (E) *-ɔ̄- (monoftongizuotą iš cirkumfleksinio) pr. *-ɔ̄i- = *-āi- (= *-ãi-, t. y. *-aĩ-), plg. pr. (E) moasis su -oa- = pr. (E) *-ɔ̄- < pr. *-ɔ̄i- [= *-ãi-, t. y. *-aĩ- = lie. (m)-aĩ-(šas), žr. II moasis], pr. (E) semo su -e- = pr. (E) *-ē- < pr. *-ēi- [= *-ẽi-, t. y. *-eĩ- = lie. (ž)-iẽ-(mą), žr. semo] ir pan. Pr. (E) grosis yra galbūt i-kamienis (žr. toliau), t. y. pr. (E) *grɔ̄sis < pr. *grɔ̄isis = *grāisis = *graĩsis [o gal pr. (E) grosis raidė -s- = pr. *-z- (?), plg. la. adj. grèi-z-s, žr. toliau].
Pr. *graĩsis „šerkšnas, šarma“ kildinu iš *„tai, kas užbraukta (užtepta), užrėžta ant ko“ resp. jį laikau fleksijos vediniu iš adj. vak. balt. *graisa- (*graisā-) „tas (ta), kuris (kuri) užbrauktas (užteptas), užrėžtas ant ko“ (plg., pvz., subst. lie. drūtìs „drūtumas“ = „tai, kas drūta“ adj. drū́tas), o šį – sufikso *-sa- (*-sā-) vediniu (su šaknies vokalizmo apofonija) iš verb. balt. *grei- „(už)braukti, (už)rėžti ką ant ko“ resp. (enantiosemiškai) „(nu)braukti, (nu)rėžti ką nuo ko“ (dėl šios enantiosemijos plg. Būga RR I 477t.) > lie. griẽ-ti „nuo pieno paviršiaus nubraukti [nurėžti suk(ioj)ant (tam tikru sukimu)] grietinę; ir kt.“ (LKŽ III 594t.). Šis verb. balt. *grei- „braukti“ = „rėžti suk(ioj)ant“ (enantiosemiškas) suponuoja verb. ide. *ghrē̆i- „t. p.“ > gr. χρι͛ω „tepu, užtrinu ką ant ko“ ir kt. (plg. Pokorny IEW I 457).
415 Minėtą adj. vak. balt. *graisa- dėl darybos plg., pvz., su adj. ryt. balt. *gaisa- „spindintis, šviečiantis“ (jį suponuoja morfologinė abstraktų subst. la. gàiss „oras“ = lie. gaĩsas „pašvaistė“//lie. gaisà „t. p.“ gretybė, plg., pvz., s. v. garian) – sufikso -sa- vediniu (su šaknies vokalizmo apofonija) iš verb. balt. *gei(d)- „spindėti, šviesti“ (žr. s. v. v. gaylis, gēide). Dėl pr. *graisis „šerkšnas, šarma“ kilmė̃s iš *„tai, kas užbraukta (užtepta), užrėžta ant ko“ plg. s. v. a. hrīfo „šerkšnas, šarma“ (ir pan.) = hrī- < ide. (verb.) *krei- „(už)braukti, (už)trinti (ir pan.) ką ant ko“ resp. (enantiosemiškai) „(nu)braukti, (nu)trinti ką nuo ko“ (plg. Pokorny IEW I 618) > la. krìe-t „nuo pieno paviršiaus nubraukti (nuimti) grietinę“ ir kt. (plg. Trautmann BSW 141).
Iš to verb. ide. *ghrē̆i- „braukti“ = *„rėžti suk(ioj)ant“ > balt.-sl. *grē̆i- „t. p.“ turime sufiksų vedinius la. [adj. *grei-la- „tas (ta), kuris nurėžtas suktai (ppr. netiesiai)“ > *„kreivas“ ] subst. grei-lis „kreivys“ ir kt. (žr. dar greiwakaulin), sl. (adj. *grai-sa- „kreivas“ subst. *grai-sa- „tai, kas kreĩva“ >) *grěxъ „nuodėmė“ (plg. Būga RR I 307, ESSJ VII 115t.). Tas pats verb. ide. *ghrē̆i- > balt.-sl. *grē̆i-, išplėstas formanto (sufikso) balt.-sl. *-ź- [< ide. *-g(h)-], davė lie. gríež-ti „rėžti (su tam tikru sukimu), pjauti, brėžti“ = la. griêz-t „t. p.“ ir kt. (plg. Fraenkel LEW 169), la. (adj.) grèiz-s „kreivas“ (plg. la. *grei-la-, žr. anksčiau) ir pan., [sl. adj. *graiź-a- „tas (ta), kuris surėžytas, subrėžytas suktai (ppr. netiesiai)“ subst.] bažn. sl. grěz-a „confusio“ ir kt. (plg. ESSJ VII 119t.).
Atrodo, kad tas pats verb. ide. *ghrē̆i-, išplėstas formanto *-b(h)-, slypi ir žodyje verb. ide. dial. *ghreib(h)- „griebti“ [ekspresyviai iš *„smarkiai imti“ < *„(su tam tikru sukimu) atrėžti (sau ką nuo ko)“, plg., pvz., lie. rė́žti „… griebti“ arba griẽbti „… rėžti“] > lie. griẽb-ti, go. greip-an „griebti“ ir pan. (plg. Pokorny IEW I 457t. s. v. ghreib-).
Verb. ide. *ghrē̆i- „rėžti suk(ioj)ant“ yra formanto *-(e)i- išplėstas verb. ide. *gher- (: *ghr̥-) „t. p.“ (Pokorny IEW I 439t. s. v. 2. gher-), dėl kurio, išplėsto kitokių formantų, žr. s. v. v. grandico, grauwus (ir engraudīs), grīmons, grobis, grumins.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Larsson FsKlingenschmitt 365; Matzenauer BKAS 54.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.