caymis „dorf (Dorf) – kaimas“ E 797 nom. sg. yra matyt pr. *kaimis (masc.) < *kaimas (žr. dar kāimaluke) = lie. káimas „t. p.“ (LKA I, Žemėl. Nr. 9). Parašymas (E 797) caymis (ne *coymis ar *comis!) gali atspindėti pr. (akūtinį *-ái- =) *káimls < *káimas (= lie. káimas) greta pr. dial. (cirkumfleksinio *-aĩ- = *kaĩmas (žr. kāimaluke) = lie. dial. kaĩmas (LKŽ V 54); dėl pr. *kaĩmas plg. dar lie. kaĩm-enė „būrys gyvulių, banda“, kuris darybiškai suponuoja matyt antrosios kirčiuotės lytį lie. *kaĩmas „kaimas“. Bus buvusi ir lytis pr. dial. *káimā (ar ir *kaĩmā) „kaimas“ (= lie. káima „t. p.“, žr. LKA I, Žemėl. Nr. 9), kurią arba (gal iš jos perdirbtą) pr. dial. *káimē „t. p.“ (= lie. dial. káimė „t. p.“ žr. LKA I, Žemėl. Nr. 9) atspindi kayme „dorff (Dorf) – t. p.“ GrG 5 cayme „t. p.“ GrA 3, „pagus – t. p.“ GrF 9. Išliko daugybė vietovardžių, kuriuose slypi pr. *kaim- 77 „kaimas“: Kayme (1261 m.), Caymenape (up., 1331 m.), Auctekaymen (1354 m.), Pupkaym (1374 m.), Pillekaym (1411 m.), Wargunkaym (1419 m.), Wilkaskaymen (1419 m.), Caymelawken (1427 m.) ir kt. ir t. t. (žr. Toporov PJ III 143tt.).
Turime subst. balt. *kaima- „gyvenvietė; šeim(yn)a (jos bendrija)“ (dėl reikšmių žr. toliau) bei subst. balt. *kaimā- „t. p.“, egzistavusius greta panašiõs reikšmės giminaičių subst. balt. *keima- „t. p.“ bei subst. balt. *keimā- „t. p.“ → lie. kiẽmas „sodyba, ūkis; atšlaimas; kaimas; viešnagė“ (LKŽ V 749t., LKA I, Žemėl. Nr. 9) resp. kiemà „sodyba, ūkis; kaimas“ (LKŽ V 749) ir la. cìems „sodyba, ūkis; kaimas; ir kt.“ (ME I 394) resp. ciema „t. p.“ (l. c.). Čia gal pridera ir subst. lie. dial. keĩmaras „suaugę į krūvą du vaisiai (pvz. riešutai, obuoliai)“ (→ keimarỹs „t. p.“ resp. keimerỹs ir pan. LKŽ V 489–490), plg. Čekmonas Balto-sl. issl. 122, Toporov PJ III 152; manyčiau, kad šis (subst.) lie. dial. keĩmaras (resp. keimer-) yra iš adj. lie. *keimara- (*keimera-) „priklausantis (tai pačiai) šeim(yn)ai (šeimos bendrijai)“, o šis – sufikso -ar- (-er-) vedinys iš subst. lie. *keima- „…šeim(yn)a (jos bendrija)“ (dėl darybos plg. Būga RR II 599) < subst. balt. *keima- “gyvenvietė; šeim(yn)a (jos bendrija)“ = subst. balt. *ka/eima- „t. p.“ (dėl jo reikšmių plg. Lingis Donum Balt. 297, Toporov PJ III 152t. ir liter.).
Tie subst. balt. *ka/eima- „gyvenvietė; šeim(yn)a (jos bendrija)“ bei subst. balt. *ka/eima- „t. p.“ atsirado matyt iš adj. balt. *ka/eima- (*-ā-) „priklausantis gyvenvietei resp. šeim(yn)ai (jos bendrijai)“ < adj. ide. dial. *ko/eimo- (*-ā-) „priklausantis gulėjimui (apsistojimui) resp. šeim(yn)ai (jos bendrijai)“ (čia dėl subst. ← adj. plg., pvz., s. v. garian), iš kurio – adj. kelt. *koimo- > s. air. cóim „mielas, brangus“ ir kt. (plg. Toporov PJ III 153), subst. germ. *haima- > ags. hām „namai; kaimas“ ir kt. (Pokorny IEW I 540, Stang LS 28). Baltizmas suom. kaima „bendravardis“ bei est. kaim „giminaitis, vyro brolis“ yra turbūt iš minėto adj. balt. *ka/eima- (*-ā-) „…priklausantis šeim(yn)ai (jos bendrijai)“. Iš to paties adj. ide. dial. *ko/eima- (*-ā-) „…priklausantis šeim(yn)ai (jos bendrijai)“ → adj. balt. 78 dial. *śa/eima- (*-ā-) „t. p.“ (su ide. *k- asibiliuotu į balt. *ś-) bus išriedėjęs ir subst. balt. dial. *śeimā „šeim(yn)a (jos bendrija)“ (iš čia yra suom. heimo „giminė, giminės“ ir kt.) > lie. šeimà „Familie“.
Adj. ide. dial. *ko/eimo- (*-ā-) „priklausantis gulėjimui (apsistojimui) resp. šeim(yn)ai (jos bendrijai)“ laikytinas fleksiniu vediniu iš K-kamienio subst. (neutr.) abstract. (vadinasi, ir sg. tantum) ide. *ko/eim (ir ide. dial. *kōim → *kōm) „gulėjimas; apsistojimas“ (nom.-acc. sg. neutr.) resp. (kitų jo linksnių formų) ide. *ko/eim- „t. p.“, atsiradusio matyt vietoj senesnio K-kamienio subst. ide. *koi (→ ide. dial. *kōi, plg. Mažiulis BS 71–73) „t. p.“ (nom.-acc. sg. neutr.) resp. (su netiesioginiams linksniams pridėtu formantu *-m-) ide. *ko/eim- „t. p.“ (plg. Karaliūnas BKB 183), kuris – vedinys iš verb. ide. *kei- „gulėti“ (> gr. κεῖ-ται „jis guli“, het. kitt-ari „t. p.“ ir kt.), plg. Pokorny IEW I 539t., Toporov PJ III 152tt. (kitaip – pvz., Būga RR II 254, ME I 394 s. v. cìems).
To K-kamienio ide. substantyvo lytis dat.-„loc.“ (sg.) *ko/eim-i „gulėjimas; apsistojimas“ (= grynas kamienas + *-i, žr. Mažiulis BS 121 ir kitur passim) atskiruose dialektuose nesunkiai (žr. toliau) galėjo būti perdirbta – be adjektyvizacijos (dėl jos žr. anksčiau ir plg. tai, kas s. v. garian pasakyta apie s. ind. giríḥ i-kamieno kilmę) – į i2-kamienį (dėl ide. i2-kamieno žr. Mažiulis BS 262tt.) subst. ide. (dial.) *ko/eimi „t. p.“ (nom.-acc. sg. neutr. – subst. abstract.) su jo lytimi (fleksija *-i+H > *-iH > *-ī) *ko/eimī „t. p.“ (kolektyvinės reikšmė̃s forma neutr., plg. Meillet Introd. 291t.), davusia ī- (i̯ā) kamienį subst. abstract. ide. dial. *ko/eimī „t. p.“ (nom. sg. fem.). Tą perdirbimą (į i2-kamienį subst. ide. dial. *ko/eimi) lengvino K-kamieno subst. fleksinio formanto ide. (dat.-„loc.“ sg.) *-i (: *-ei, žr. Mažiulis BS 146t., 248tt.) sutapimas su i2-kamiene fleksija ide. *-i, kuri buvo ne tik formos dat.-„loc.“ (sg.), bet ir formos nom.-acc. (sg., neutr.) markeris (apie visa tai žr. Mažiulis BS 146t., 288tt.). Turbūt iš to (u2-kamienio) subst. ide. dial. *ko/eimi „gulėjimas, apsistojimas“ (nom.-acc. sg. neutr.) atsirado – perdirbant neutr. į fem. –subst. germ. dial. *haimi- > go. 79 haims „kaimas“ (i-kamieno nom. sg. fem.), plg., pvz., s. ind. giríḥ „kalva, kalnas“ fleksijos -iḥ kilmę (žr. s. v. garian). O minėtas subst. [ī (i̯ā)kamienis] ide. dial. *ko/eimī „gulėjimas, apsistojimas“ (nom. sg. fem.) bus išvirtęs į subst. balt. dial *kaimī „gyvenvietė, kaimas“ (= *kaimī + *-na- > adj. balt. *kaimīna-, žr. kaimīnan), taip pat į subst. [ī-(i̯ā)kamienį] balt.-sl. dial *śa/eimī (*„gulėjimas; apsistojimas“>) *„gyvenvietė, buveinė; šeim(yn)a (jos bendrija)“ > „šeim(yn)a“ (= *śa/eimī + *-na- > adj. balt.-sl. *śa/eimīna-, žr. seimīns) → *śa/eim(i)i̯ā „šeim(yn)a“ [(i)i̯ā-kamieno] > la. sàime „t. p.“ (su -e < *-ē < *-(i)i̯ā, žr. Kuryłowicz ABSl III 83tt.), s. rus. сѣмья (сѣмия) „челядь, домочадцы, семья; муж, жена“ [galbūt iš panašaus sl. nomen collectivum, suvokto kaip pl. lytis, atsirado rus.-bažn. sl. сѣмь „persona“ (sg.)] ir kt.
Greta subst ide- *ko/eim- „gulėjimas, apsistojimas“ matyt egzistavo ir subst. ide. dial. (*kōim- >) *kōm- „t. p.“ (žr. anksčiau), iš kurio a) adjektyvizacijos keliu bus atsiradęs gr. (adj. → subst.) *kōmā > subst. κώμη] „kaimas“ (plg. tai, kas pasakyta dėl subst. balt. dial. *kaimā „gyvenvietė“ kilmė̃s) ir b) be adjektyvizacijos, t. y. iš subst. ide. dial. *kōm- „gulėjimas; apsistojimas“ lyties dat.-„loc.“ (sg.) *kōmi „t. p.“ → ī-(i̯ā)kamienio subst. balt. dial. *kōmī „gyvenvietė“ (plg. minėtą subst. balt. *kaimī) → (i)i̯ā-kamienio (subst.) *kōm(i)i̯ā bus išriedėjęs subst. lie. dial. kuomijà „buveinė, vieta (apie vilkus)“ (LKŽ VI 913), plg. Karaliūnas l. c.
Į minėtą K-kamienį subst. (neutr.) ide. *koi/*ko/eim- „gulėjimas; apsistojimas“ (su netiesioginiams linksniams pridėtu formantu *-m-) → *ko/eim/*ko/eim- „t. p.“ (žr. anksčiau) tolimesne savo evoliucija (indoeuropiečių dialektuose) buvo panašus to paties verb. ide. *kei- „gulėti“ vedinys K-kamienis subst. (neutr.) ide. *koi/*ko/eiu̯- „gulėjimas; apsistojimas“ (su netiesioginiams linksniams pridėtu formantu *-u̯-) → *ko/eiu̯/*koeiu̯- „t. p.“: iš jo išriedėjo, pvz., adj. ide. dial. *ko/eiu̯o- (*-ā-) „priklausantis gulėjimui (apsistojimui) resp. šeim(yn)ai (jos bendrijai)“ > adj. s. ind. śéva- „draugiškas, mielas“, (adj. →) subst. germ. dial. *heivā (> s. v. a. hīwa „Gattin“ ir pan.) = (adj. →) subst. balt. 80 dial. *śeivā (> la. siẽva „žmona, moteris“) ir kt. (Pokorny l. c.).
Dėl pr. caymis, lie. káimas ir kt. etimologijos plg. Stang LS 28, Toporov PJ III 151–154 ir liter.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 76–80 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński SEJL 284, ALL LX 33.
Šį žodį mini Pilypas Ruigys 1745 m. (Betrachtung der Littauiſchen Sprache (...) von Philipp Ruhig, Koͤnigsberg, 1745; 53 psl.): Preußiſch. Caymo Littauiſch. Kiėmas Deutſch. Dorf.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.