ape „vlys (Fluß) – upė“ E 62 = *apē. Tiesa, įprasta (žr., pvz., Trautmann AS 301, Endzelīns SV 142, Toporov PJ I 97) žodį vok. vlys (E 62) versti į „Bach, kleiner Fluß“. Tačiau galima manyti, kad pr. ape bus reiškęs „upę“ (t. y. upę apskritai – tiek mažą, tiek ir didelę), žr., pvz., Būga RR II 321. Be ē-kamienio pr. *apē, šnektose matyt egzistavo ir i-kamienis pr. *apìs (žr. s. v. apisorx), plg. lie. upė (= la. upe) ir lie. žem. upìs, (gen. sg.) ùpies; plg. dar pr. blusne = lie. dial. blužnė ir lie. blužnìs (žr. s. v. blusne) ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad baltų tarmėse iš ē-/i-kamienių „dubletų“ paprastai būna senesnis i-kamienis, galima spėti, kad ir pr. *apis „upė“ resp. lie. žem. upìs „t. p.“ yra senesni už pr. *apē „t. p.“ resp. lie. ùpė (= la. upe). Ta pati šaknis pr. ap- slypi dar žodžiuose apewitwo, apisorx, apus (žr.), taip pat vietovardžiuose (čia pateikiu juos iš Gerullis ON, – visus): Ardappen 12, Caymen-appe 53, Caupe-ups 58, Kirs-appen 64, Kirsn-appe l. c. (plg. lie. Júod-upė), Lauk-appe 83, Nyc-ape 108, Per-apien 119, 87 Rin-appe 142, Sar-ape 152, Ser-appin 155, Tatt-apis 181 (plg. lie. Tãt-upis), Wangr-apia 195 (žr. Wangrapia), Wogen-app 205; žr. dar Nesselmann Thes. 6. Iš tradicijos visuotinai galvojama, kad pr. ape giminiuojasi su s. ind. ā́paḥ (nom. pl.) „vandenys“, av. āfš (nom. sg.) resp. (acc. sg.) āp-əm „vanduo“, het. ḫapa- „upė, srovė“ (Friedrich HW Erg. II 11, Ivanov OPA 12), trak. (vv.) Ἄπρος ir kt., žr. Trautmann AS 301, Endzelīns SV 142t., Toporov l. c., Walde-Pokorny WIS I 46, Pokorny IEW I 51t., Mayrhofer KEWA I 74, Detschew TS 89; mėginama sieti ir su lie. ùpė (žem. upìs) = la. upe (Trautmann AS 301, BSW 11 ir liter., plg. Fraenkel LEW 1169). Ryt. balt. *upis/*upē „upė“ sieti su vak. balt. *apis/*apē „t. p.“, nežiūrint kai kurių tyrinėtojų didelių pastangų, yra aiškiai negãlima (fonetiškai!); tačiau kyla abejonių ir dėl tradicinių pažiūrų į pačiõs pr. „upės“ (bent jau kaip tokio darinio) senumą resp. jos giminystę su s. ind. ā́paḥ „vandenys“: pr. ape yra matyt ne ide. ir net ne balt., o tik vak. balt. (ir turbūt kai kurių kitų periferinių baltų) darinys (žr. s. v. apus). Gana aiškiais pr. ape giminaičiais laikytini hidronimai (jų šaknis): kurš. (vak. balt.) up. *Ap-ōlē (dabar – galbūt up. Brùkis) > lie. gvv. Apuõlė, (jotv. >) lie. up. Ap-ytà, (sėl. >) lie. up. Ap-eĩkė ir pan. (plg. Vanagas HŽ 44).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 86–87 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Adams DTB 44; Kloekhorst EDHIL 294t.; Lehmann GED 12t.; Matasović EDPC 23t.; Mayrhofer EWA I 81t.; Smoczyński SBS II 69tt., SEJL 706; Vaan EDL 19; Villar IF CII 84tt.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.