kelan „rat (Rad) – ratas“ E 295 nom.(-acc.) sg. neutr. = pr. *kelan (žr. dar malunakelan, keleranco kellewesze) < vak. balt. subst. (o-kamienis, neutr.) *kela- (sg./pl.) „ratas/ratai (Rad/Räder)“ ir (pl.) „ratai (Wagen)“ (žr. toliau); pastaroji reikšmė (žr. s. v. v. keleranco, kellewesze) pr. E ir Gr šnektose žodžiui (pr. *kelan dėl slavizmo „Wagen“ (žr. abasus) buvo jau 155 išblėsusi. Tą patį vak. balt. *kela- (neutr.) rodo ir kurš. *kela- > *cela „ratas“, slypintis kompozite (subst.) la. dial. du-cele „ein zweirädiger Wagen“ (ME 1 509, Būga RR III 172).
Subst. (neutr.) vak. balt. *kela- „ratas“ kartu su s. isl. hvel „t. p.“ (neutr.), sl. *kolo/*koles- „t. p.“ (neutr.). gr. πόλος „ašis“ (masc.) ir pan. jau seniai visų etimologų yra teisingai laikomi giminaičiais bei kildinami iš verb. ide. *ku̯el- „sukti(s)“, žr., pvz., Pokorny IEW I 639t. Tačiau tų giminiškų žodžių (ypač sl. *kolo/*koles-) darybos bei jos chronologijos aspektai ir dabar yra daug kur neaiškūs.
Manyčiau, kad subst. (neutr.) vak. balt. *kela- „ratas“ yra iš subst (neutr.) balt. *kela- „tai, kas besisukantis“, o šis – fleksijos vedinys iš verb. balt.-sl. *kel- „sukti(s)“ < ide. *ku̯el- „t. p.“ (> gr. eol. πέλ-ομαι „judu“ ir kt., žr. Pokorny IEW I 639t.) > verb. germ. *hu̯el- „t. p.“ → subst. (neutr.) germ. dial. *hu̯ela- „tai, kas besisukantis“ > „ratas“ > s. isl. hvel „t. p.“ (neutr.). Dėl subst. balt. (neutr.). *kela- „tai, kas besisukantis“ = subst. (neutr.) germ. dial. *hu̯ela- „t. p.“ (jie atsirado turbūt savarankiškai) darybos (iš verb.) plg., pvz., subst. (neutr.) balt. *meta- ← verb. balt.-sl. *met-, žr. s. v. mettan.
Su verb. balt.-sl. *kel- „sukti(s)“ darybiškai gal sietinas subst. ryt. balt. *kelja- „kojos kelis (Knie)“ ir pan. (bet žr. pastabą s. v. klupstis): iš to subst. (neutr.) balt. *kela- „tai, kas besisukantis“ galėjo atsirasti adj. (i̯o-/i̯ā-kamienio) neutr. lytys ryt. balt. *kelja- „turintis ypatybę suk(inė)tis“ → subst. (matyt neutr.) ryt balt. *kelja- „suki(nėji)mosi ypatybės turėjimas“ [dėl adj. (neutr.) → subst. (neutr.) plg., pvz., s. v. v. amsis, giwan] > „kelis (Knie)“ > lie. kẽlias „Knie“ resp. kẽlis (kelỹs) „t. p.“ = la. celis „t. p.“ [plg. ME I 368, Trautmann BSW 125, Pokorny IEW I 640, Mažiulis PKP II 25 (išn. 73)]; šių lie.-la. žodžių siejimas su verb. het. ḫalii̯a- „klauptis“ (Pedersen Hitt. 135, 171, 175, Gamkrelidze-Ivanov IJI I 131), man rodos, dar nėra labai patikimas [žr. ir Polomé Language XXVIII 444tt., plg. Pokorny l. c. (het. žodis neminimas). Galbūt iš to subst. (neutr.) balt. *kela- „tai, kas besisukantis“ atsirado vedinys (sufiksinis) adj. (o-/ā-kamienis) neutr. ryt. balt. dial. *kel-ēna- 156 „turintis ypatybę suk(inė)tis“ → subst. (neutr.) ryt. balt. dial. *kel-ēna- „suki(nėji)mosi ypatybės turėjimas“ > subst. lie. dial. kel-ė́nas „kelio kaulas, kelio girnelė; plg. subst. (neutr.) sl. *kal-ēnă „Knie“ (s. sl. kolěno „t. p.“ ir kt.), panašiu būdu galintį suponuoti subst. (o-kamienį neutr.) sl. *kala- „tai, kas besisukantis“ = subst. balt.-sl. dial. *kala- „t. p.“ [← verb. balt.-sl. *kel- „sukti(s)“], kuris bus buvęs neutrum [plg. jo „dubleto“ subst. (neutr.!) balt. *kela- „tai, kas besisukantis“ darybą, žr. anksčiau].
Substantyvai (neutr.) balt.-sl. dial. *kela-/*kala- „tai, kas besisukantis“ savąja struktūra (bei semantika) galėtų suponuoti greta jų egzistavusius ir adjektyvus (plg. Skardžius ŽD 35) – bent jau adj. (o-/ā-kamienį, neutr.) vak. balt.-sl. *kala- „besisukantis“, iš kurio turbūt ir yra sufikso * es- vedinys subst. (es-kamienis, neutr.) vak. balt.-sl. *kales- „tai, kas besisukantis“ (žr. s. v. kalso), plg., pvz., subst. (es-kamienį, neutr.) lie. *žales- „tai, kas žalia“ (dėl jo žr. Skardžius ŽD 312) – sufikso *-es- vedinį iš adj. lie. *žalja- „žalias“.
Taigi nesu linkęs pritarti tradicinei hipotezei (žr., pvz.,, Meillet Slav. com. § 370, Pokorny IEW I 640), kuri remdamasi substantyvais, pvz., gr. πολός „ašis“ (masc.) resp. νέφος „debesis“ suponuoja a) o-kamienį subst. [masc. (ne neutr.!)] sl. *kala- resp. b) es-kamienį subst. sl. *keles- (būtent su archajinio tipo šakniniu *-e-!). Tas gr. πόλος (masc.!), man rodos, yra gr. (o ne ide.) darinys; į subst. vak. balt.-sl. *kales „tai, kas besisukantis“ panašus subst. (es-kamienis) gr. τέλος „pabaiga, riba“ (nom.-acc. sg.) < *ku̯elos irgi turbūt yra ne ide., o gr. epochos padaras – archajiško tipo sufiksinis vedinys iš verb. gr. *ku̯el- „sukti(s)“ < ide. *ku̯el- „t. p.“
Visi anksčiau minėti ir kiti (neminėti) reikšmė̃s „tai, kas besisukantis“ > „ratas“ ir pan. žodžiai (subst., su nereduplikacine šaknimi!) iš verb. ide. *ku̯el- „sukti(s)“ yra matyt ne seni – ne praindoeuropietiški, o jau gerokai suirusios ide. prokalbės dialektų dariniai. Verb. ide. *ku̯el- „sukti(s)“ labai senas vedinys tėra subst. (reduplikacinis!) ide. *ku̯(e/o)ku̯lo- „ratas; Wagen“, kurį suponuoja s. ind. cakráḥ „ratas“, toch. A kukäl „Wagen“, 157 gr. κύκλος „apskritimas, ratas“, ags. hwēol „ratas“ ir kt. (žr. Pokorny IEW I 639t., Gamkrelidze-Ivanov IJI II 718); tradicinė nuomonė, kad tos pačiõs kilmės esą ir lie. kãklas „Hals“ bei la. kakls „t. p.“ (žr. ir, pvz., Pokorny l. c.), yra abejotina, žr. Būga RR II 245, plg. Mayrhofer KEWA I 366, Gamkrelidze-Ivanov l. c. (šie lie.-la. žodžiai nepateikiami).
Labai senas yra ir subst. ide. *roto- „ratas; Wagen“ > ryt. balt. *ratas „ratas; (pl.) Wagen“ (> lie. rãtas „t. p.“ = la. rats „t. p.“), s. v. a. rad „ratas“, s. isl. rǫð-ull „Strahlenkranz, Sonne“ (< *„skritulys, ratas“, bet s. isl. hvel „ratas“, žr. anksčiau), ags. rador „dangus“ [< *„(dangaus) sfera, apskritimas, ratas“, bet ags. hwēol „ratas“, žr. anksčiau], air. roth „ratas“, s. ind. ráthaḥ „Wagen“ ir kt. (žr. Pokorny IEW I 866); šis subst. ide. *roto- – vedinys iš verb. ide. *ret(h)- „bėgti, risti/ritinti“ [> s. air. reth-im „bėgu“ ir kt., žr. Pokorny l. c., Gamkrelidze-Ivanov IJI II 719 (tik be reikalo čia priskiriamas lie. risti, žr. Fraenkel LEW 703, 730)], kuris, man rodos, yra determinatyvo *-et(h)- [: * t(h)-] išplėstas verb. ide. *r̥-/*er- „judėti, judinti“ (dėl jo žr. Pokorny IEW I 326tt. s. v. 3. er-).
Spėjama, kad subst. ide. *ku̯(e/o)ku̯lo- esąs senesnis už subst. ide. *roto- (žr. ESSJ X 144 ir liter., Gamkrelidze-Ivanov IJI II 718). Šių dviejų ide. substantyvų veldiniai iš pradžių, aišku, buvo ir balt.-sl. prokalbėje, bet vėliau a) vak. balt.-sl. prokalbės dialektuose jie abu išnyko ir iš verb. balt.-sl. *kel- „sukti(s)“ vedinių atsirado nauji žodžiai „ratas“ (žr. anksčiau), b) ryt. balt. prokalbėje iš tų dviejų ide. veldinių vienas išliko, t. y. vietoj dviejų įsigalėjo vienas – subst. (ide. *roto- >) ryt. balt. *rata- (žr. anksčiau).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 154–157 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Adams DTB 200; Anikin BSI X 207t.; Beekes EDG 798t., 1168t.; Derksen EDSIL 229t.; Eckert Blt XXX (1) 49tt.; Mayrhofer EWA I 521t.; Orel HGE 199t.; Rix LIV 386t.; Vaan EDL 125.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.