pintis „weyk (Weg) – kelias“ E 799 nom. sg. masc. (ar fem.) = pr. *pintis, kurį atspindi ir peentis „weg (Weg) – t. p.“ GrG 33, pentes „t. p.“ GrA 58, „via – t. p.“ GrF 58.
Subst. (i-kamienis, masc. ar fem.) pr. *pintis „kelias“ = „žemės ruožas, kuriuo eĩnama, važiúojama“ yra matyt iš subst. balt.-sl. dial. (vak. balt.) *pinti- „nepraeinama ar nepravažiuojama kelio dalis“ (ten, kur praeinama ar pravažiuojama, anais tolimos senovės laikais ir nebuvo tikrojo kelio!)< *„kamša (žabų grindinys per pelkes) ir pan.“ (plg. jo giminaitį lo. pōns „kamša; tiltas“, žr. toliau) < *„tai, kas išpinta (išklota) kuo“ – sufikso *-ti- vedinys iš verb. balt.(-sl.) *(s)pin-/*(s)pen- „(su)pinti, (su)sukti“ < ide. *(s)pen-/*(s)pn̥ „t. p.“ (žr. s. v. v. panto, pentis, pintys).
Subst. (i-kamienis, masc.) sl. *pǫtь „kelias“ (> s. sl. pǫtь „t. p.“ ir kt.) taip pat yra matyt iš subst. balt.-sl. dial. (sl.) *panti- „tai, kas išpinta (išklota) kuo“ – sufikso *-ti- vedinys (su šaknies vokalizmo 282 apofonija) iš verb. (balt.-)sl. *(sp)en-/*(s)pin- „(su)pinti, (su)sukti“ (žr. anksčiau).
Subst. vak. balt. *pintis „kelias“ bei sl. *pǫtь „t. p.“ jau seniai ir teisingai gretinami (nors ir be žodžių darybos analizės!) su s. ind. pánthāḥ (patháḥ gen. sg.) „kelias, takas“ gr. πάτος „t. p.“, πόντος „jūra“ (< *„jūros kelias“), lo. pōns (pontis gen. sg.) „kamša; tiltas“ ir kt. [žr., pvz., Berneker PS 313, Trautmann AS 398t. (ir liter.), Trautmann BSW 205t., Endzelīns SV 226, Vasmer ESRJ III 413 (ir liter.), Pokorny IEW I 808t.], kurie, man rodos, visi panašiai (bet savarankiškai), kaip tie vak. balt. ir sl. žodžiai, yra ne ide. prokalbės, o atskirų ide. dialektų vediniai iš verb. ide. *(s)pen-/*(s)pn̥- „(su)pinti, (su)sukti“ (žr. anksčiau).
Tiesa, visus tuos ide. dialektų substantyvus, teisingai laikant juos giminaičiais su verb. go. finþan „rasti, patirti“ ir kt., bandoma kildinti iš verb. ide. *pent- „žengti, eiti“ (pvz. Pokorny l. c.). Tačiau toks ide. verb. yra greičiausiai ne verb. ide. *pent-, o verb. ide. dial. (germ.!) verb. *pent-, kuris (su keturfonemine šaknimi!), atsižvelgiant į žinomąją Benveniste’o trifoneminės ide. šaknies teoriją, negali būti praindoeuropietiškas (bendraindoeuropietiškas). Manyčiau, kad tas verb. ide. dial. (germ.) *pent- „rasti ir pan.“ (> go. fin-þan „rasti, patirti“ ir kt.) yra iš (verb.) *„keliauti“ = *„ieškoti resp. rasti kelią (per nepraeinamus ar nepravažiuojamus jo ruožus)“ – vedinys iš subst. ide. dial. (germ.) *pent- (ar *penti-) „kelias“ = *„tai, kas išpinta (išklota) kuo“ [jis – sufikso *-t(i)- vedinys iš verb. ide. *(s)pen-/*(s)pn̥- „(su)pinti, (su)sukti“, žr. anksčiau], plg., pvz., lie. subst. kẽlias → verb. keliáuti arba gr. subst. ὁδός „kelias“ → verb. ὁδεύω „keliauju“.
Taigi dėl vak. balt. *pintis „kelias“ ir jo minėtų giminaičių etimologijos daug kur pritariu tai nuomonei, kurią iškėlė Jēgers (žr. Sprakliga Bidrag, vol. XI. Lund 1958, p. 61–86), o ne tai, kuri tradicinė (žr., pvz., Pokorny l. c.).
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 281–282 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Adams DTB 19; Beekes EDG 1221; Derksen EDSIL 417t.; Lehmann GED 117; Mayrhofer EWA II 81tt.; Orel HGE 99; Rix LIV 471t.; Smoczyński SBS II 82, DL 20t.; Vaan EDL 479t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.