kracto „swarczspecht (Schwarzspecht) – juodoji meleta (Dryocopus martius L.)“ E 744 subst. nom. sg. fem., kurį skaitau pr. *kraktɔ̄, t. y. pr. *kraktā (žr. toliau).
Šį pr. (E 744) kracto „juodoji meleta“ (= juodasis genys“) dėl jo artimiausio giminaičio lie. krãkė „t. p.“ (plačiau apie jį žr. toliau) įprasta taisyti į *kracco = pr. *krakɔ̄, t. y. *krakā (žr. Nesselmann Thes. 79, Berneker PS 300, Trautmann AS 362, Būga RR II 247, Endzelīns SV 197, Fraenkel LEW 287, Pokorny IEW I 568, Mažiulis PKP II 288, plg. Toporov PJ III 153). Toks šio pr. (E 744) kracto (t. y. E raidės t į c) taisymas šiaip jau visiškai galimas: raidžių t ir c rašyba E-žodynėlyje (= nuoraše iš E originalo ar jo nuorašo) yra (resp. E-originale buvo) labai panaši (kartais net vienoda), todėl eventualus taisymas E-raidės t į c bei c į t (jos daug kur pavartotos klaidingai!) nelaikytinas net taisymu (suprantama, kai tas E pr. žodžių taisymas pagrindžiamas darybiškai bei etimologiškai!), žr., pvz., s. v. batto.
Man rodos, kad pr. (E 744) kracto, turintį aiškiai parašytą raidę -t- (o ne -c-, žr. PKP I 74), skaityti pr. *kraktā (o ne – su taisymu – pr. *krakā) patikimiau ne tiek dėl to, kad toks skaitymas apsieina be jokių taisymų, kiek dėl to, kad skaitymas pr. *kraktā darybiškai gali būti pagrįstas (žr. toliau). Pr. (E 744) kracto skaityti pr. *kraktā jau yra mėginę Specht UID 222 ir Toporov l. c. (jis patikimesniu laiko vis dėlto ne pr. *kraktā, o pr. *krakā), tačiau jie tokio skaitymo nepagrindė darybiškai. Primintina, kad žodžio pr. (E 744) kracto, kaip jį beskaitytume (ar pr. *krakā, ar pr. *kraktā), daryba (jos modelis) iki šiol iš viso nebuvo analizuota (nėra atskleista), nors ir visi teisingai pripažįsta, kad šis pr. žodis yra onomatopėjinės kilmė̃s. Pr. (subst.) *kraktā „juodoji meleta“ (jeigu jis nėra iš pr. *krektā „t. p.“, dėl pr. *-re- > *-ra- žr. Endzelīns SV 23 – §4b) kildinu 259 iš pr. (subst.) *„ta (paukštė), kuri skleidžia balsą, imituojamą interjekcijos pr. *krak–*krak–*krak–…“ [plg. Ivanauskas LP III 52: „skrisdama ji (t. y. juodoji meleta. – V. M.) šaukia: krik-krik-krik-…“] < adj. *krak-tā „skleidžiančioji balsą, imituojamą minėtos pr. interjekcijos“ (plg., pvz., lie. adj. fem. palšà „fahl“ → subst. fem. pálša „Brassen“), jį laikydamas sufikso *-ta vediniu iš interjekcijos pr. *krak (čia ėjusios quasi-verbum funkcijas) ar iš [quasi-verb. (interj.) *krak →] verb. pr. *krak-, žr. toliau; tokią šio pr. *krak-tā darybą gražiai paremia, pvz., pr. (subst.) *ger-tā „višta“ kilmė (žr. gerto, plg. s. v. geeyse, gegalis).
Interj. pr. *krak galėtų būti iš interj. pr. *krek, bet čia yra greičiausiai interj. pr. *krak/*krek ← interj. balt.-sl. *krā̆k/krē̆k, kuri galėjo eiti ir quasi-verbum funkcijas (plg. s. v. gegalis). Šią balt.-sl. interjekciją laikau abstrahuota iš reduplikuotos interj. balt.-sl. *krā̆ (*krē̆), t. y. iš *krā̆-k(rā̆) = *krā̆ (*krē̆)–*krā̆ (*krē̆)–*krā̆ (*krē̆)–… (plg. s. v. gegalis). Greta quasi-verb. (interj.) balt.-sl. *krā̆k/*krē̆k bus egzistavęs ir (iš jo kilęs) verb. balt.-sl. *krā̆k-/*krē̆k- „skleisti tam tikrą balsą, garsą (ne vien apie paukščius)“ (plg. s. v. gegalis); iš šio balt.-sl. verbum [ar tiesiog quasi-verbum (interj.)] turime daug įvairiais laikais padarytų žodžių (verba ir nomina) – pvz., verba: pr. *krak-/*krek- [suponuoti tokį resp. tokios šaknies pr. verb. (o gal ir pr. verb. *krāk-/*krēk-) visiškai realu], lie. krak-nóti „čeksėti (apie paukštį)“ (LKŽ VI 407) bei krek-nóti „čerkšti (apie šarką)“ (LKŽ VI 520 s. v. kreknóti 3), krõk-ti „kranksėti“ (LKŽ VI 680 s. v. krõkti 3) ir kt., ček. krok-ati „karkti“ (< interj. balt.-sl. *krăk), slovėn. krȃk-ati „t. p.“ (< interj. balt.-sl. *krāk) ir kt. [ESSJ XII 182 (s. v. *krokati) resp. 92 (s. v. *krakati).
Su pr. *krak-tā „juodoji meleta“ artimiausiai besigiminiuojantis lie. (subst.) krãkė „t. p.“ (žinomas, rodos, tik iš Vak. Lietuvos, žr. LKŽ VI 406 s. v. krãkė 1) laikytinas fleksijos [ne sufikso (kaip pr. „juodoji meleta“)!] vediniu iš interj. (quasi-verb.) lie. *krak (< balt.-sl. *krā̆k/*krē̆k, žr. anksčiau) arba (plg., pvz., s. v. glumbe) iš adj. (o/ā-kamienio) lie. *kraka- [iš jo pagal modelį lie. adj. masc. → lie. subst. masc. (iš lie. adj. neutr. → lie. subst. neutr., 260 plg., pvz., s. v. giwan) bus atsiradęs lie. (subst. masc.) dial. krãkas „kvatojimas“ (LKŽ VI 406 s. v. 2 krãkas 1)] ← interj. (quasi-verb.) lie. *krak.
Nagrinėtoji interj. (quasi-verb.) balt.-sl. (su V = *ā̆ bei *ē̆ ir kt.) *krVk ← *krV/*kVr (→ *kVrk, žr. s. v. kerko) suponuoja interj. (quasi-verb.) ide. (su V = *ō̆ bei *ē̆ ir kt.) *krVk ← *krV/*kVr (→ *kVrk), dėl jos veldinių medžiagos žr., pvz., Pokorny IEW I 567–571 s. v. 1 ker-.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 258–260 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek Coll. Pr. II 13t.; Matzenauer BKAS 69; Vaan EDL 145t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.