320 kuslaisin samplaikoje: stesmu ucka kuslaisin dijlapagaptin „dem schwechesten werckzeug – tam silpniausiam darbo įrankiui“ III 937 [599] (= silpnam indui VE 405); čia turime su subst. pr. (III 937) dijlapagaptin „darbo įrankį“ (acc. sg., turbūt fem., žr. pagaptis) suderintą adj. superl. (acc. sg., turbūt fem.) pr. (III 937) ucka kuslaisin „silpniausią“ = pr. *ukakuslaisin „t. p.“ Atmetę jo superlatyvinį prefiksą pr. *uka- (žr. ucka-), randame adj. comp. (acc. sg.) pr. *kuslaisin, kuris –comp. sufikso pr. *-ais- (žr. s. v. maldaisin) vedinys iš adj. (o/ā-kamienio) pr. *kusla- „silpnas ir pan.“ = la. kusls „leisgyvis, silpnas; mažas“ (ME II 328) = lie. kùšlas „silpnų akių, žlibas; prastas, menkas (apie augalus); mažas“ (LKŽ VI 994).
Iš to nesunku atstatyti adj. (o/ā-kamienį) balt. *kuśla- „silpnas ir pan.“ – sufikso *-(s)la- vedinį iš verb. balt. *kuś- „silpti, menkėti ir pan.“ [> la. kus-t „silpti (müde werden); tirpti „schmelzen“]; dėl šio adj. darybos žr. Būga RR III 365, Skardžius ŽD 163, plg. dar s. v. aglo. Visa tai, beje, yra aišku [žr. ir, pvz., Berneker PS 302, Trautmann AS 453 (ir liter.), ME II 328, Endzelīns SV 200, Fraenkel LEW 321 (ir liter.), Toporov PJ IV 357tt. (ir liter.)], tačiau to negalima pasakyti apie minėto verb. balt. *kuś- kilmę.
Verb. balt. *kuś- „silpti, menkėti ir pan.“ resp. jo vedinys adj. balt. *kuśla- „silpnas, menkas ir pan.“ mėginami etimologiškai gretinti su verb. lie. kuš-ė́ti „krutėti, judėti, knibždėti“ = la. *kus-êt „t. p.“ (→ kus-têt „t. p.“ ME II 328t.), la. (*kus- → *kūs- →) kūs-êt „sich in hellen Haufen bewegen“ (ME II 338 s. v. II kūsêt) ir pan., toliau, – su verb. sl. *kus- > adj. bažn. sl. kъs-ьnъ „gaišus, nepaslankus“, verb. bažn. sl. kьs-ьněti „delsti, gaišti“, (sl. *kus- → *kūs- >) rus. киш-еть „krutėti, knibždėti“ ir pan. Dėl šitokių gretinimų žr. resp. plg. Būga RR I 449, ME II 329, Vasmer ESRJ II 346 (s. v. косный ir liter.), 242 (s. v. кишеть), Fraenkel LEW 321 (s. v. kùšlas) kel 321 (s. v. v. kùšlas, kùšti ir liter.), Pokorny IEW I 628 [s. v. ku̯at(h)-]; prie tų gretinimų bandoma dar prikergti adj. [sl. *kys(ь)lъ >] rus. кислый „rūgštus“ ir pan. (Toporov PJ IV 359).
321 Tačiau tie, kurie suponuoja anų balt. *kuś- (→ *kūś-) ir sl. *kus- (→ *kūs-) giminystę (jos neneigiu ir aš, žr. toliau), neatsižvelgia į štai ką: a) balt. *kū̆ś- (> lie. kùš-las ir kt.) priebalsis *-ś- galėtų būti iš ide. *-ḱ- < *-k- ir (po *-ū̆-) iš ide. *-s- (plg. Karaliūnas Blt I 116tt.); b) sl. *kū̆s- (> *kъs-ьnъ ir kt.) priebalsis *-s- (po *-ū̆-) aiškiai nėra is ide. *-s-; c) to paties sl. *kū̆s- kil-dinimas iš sl. *kū̆ts- < ide. *kūts- [pvz. Pokorny IEW I 827t. s. v. ku̯at(h)-, ESSJ XIII 246 (s. v. *kъsьnъ), 154 (s. v. *kvasъ)] yra nepatikimas (žr. ir Toporov PJ IV 360).
Vadinasi, belieka manyti, kad sl. *kus- (→ *kūs-) yra iš sl. *kuś- = balt. *kuś-, t. y. iš verb. balt.-sl. *kuś- (su *-ś- < ide. *-ḱ- (palatalizuotu) < *-k-]. Šį kildinu is verb. balt.-sl. *k(e/a)-uś- „(tam tikru būdu) lenkti(s)“ (iš jo – pvz., lie. subst. kiáuš-as, káušas, žr. s. v. keuto) < ide. *(s)k(e/o)uḱ- „t. p.“ < *(s)k(e/o)uk- „t. p.“ [iš jo – verb. s. ind. kuc-áti „susitraukia, sulinksta“ ir kt. (Pokorny IEW I 589), lie. kùk-ti „linkti“, adj. balt. *kauka- „sulinkęs“ ir pan. (žr. s. v. cawx), kuris – determinatyvo *-k- išplėstas verb. ide. *(s)k(e/o)u- „t. p.“ (dėl jo žr. Pokorny IEW I 588tt., 951tt.; žr. dar s. v. v. cawx, keuto).
Taigi būtent iš to verb. balt.-sl. *k(e/a)uś- „(tam tikru būdu) lenkti(s)“ bus išriedėję:
1) verb. (trans.) balt.-sl. *ke/auś- „(tam tikru būdu) lenkti“ → subst. (fleksinis deverbatyvas) lie. kiáuš-as [*„tai, kas aplenkia (apdengia) ką“ >] „Hirnschädel“ ir pan. (žr. s. v. keuto), verb. (sufiksinis deverbatyvas, intens.) pr. *kaus-in-tvei (*„lankstyti“ >) „krutinti, liesti“ (žr. enkausint);
2) verb. (intrans.) balt.-sl. *kuś- „(tam tikru būdu) lenktis (linkti)“ → adj. (sufiksinis deverbatyvas) balt. *kuś-la- (*„sulinkęs“ >) „silpnas, menkas ir pan.“ (žr. anksčiau), adj. (sufiksinis deverbatyvas) sl. *kuś-ina- „besilenkiantis nuo ko, vengiantis ko“ > bažn. Sl. kъs-ьnъ „gaišus“ (plg. adj. sl. *teč-ьnъ = lie. tẽk-inas), verb. (intens.) lie. kuš-ė́ti (*„lankstytis“ >) „krutėti, judėti, knibždėti; šnibždėti, kuštėti“ (LKŽ VI 991–992 s. v. v. 1 kušė́ti, 2 kušė́ti), kuš-tė́ti „t. p.“ (LKŽ VI 996–997 s. v. v. 2 kuštė́ti, 1 kuš-tė́ti) = la. kus-têt „krutėti, judėti“ (← *kus-êt „t. p.“ ME II 329), verb. (intens.) sl. (*kuś- →) *kūs-ē- (*„lankstytis“) 322 > rus. киш-e-ть „krutėti, judėti, knibždėti“ (plg. minėtą verb. lie. kuš-ė́-ti) ir kt. (žr. anksčiau). Iš verb. balt. *kuś- jo tolimesnėmis reikšmėmis („būti sulinkusiam“ >) „būti silpnam, mažam“ bei „kuštėti, zyzti“ (= „skleisti silpnai girdimą garsą“) matyt atsirado ir adj. vak. balt. *kuśa- „silpnas, mažas; zyziantis“ → subst. „uodas“, žr. s. v. cussis.
Tos pačios kilmė̃s galėtų būti ir dariniai adj. sl. *kys-(ь)lъ „rūgštus ir pan.“ (plg. Toporov PJ IV 359), subst. sl. *kvas-ъ „rūgštis ir pan.“ (semantinę grandinę „linkti, lankstytis“ → „krutėti, knibždėti“ → „rūgti“ nesunku pagrįsti). Subst. sl. *kvasъ < *kvāśă- galėjo atsirasti iš verb. sl. *kvā̆ś/*kvē̆ś- panašiai kaip, pvz., subst. lie. dvāka- (> dvõkas „Geruch, Gestank“) iš verb. lie. *dvā̆k-/*dvē̆k- [> dvõk-ti dvõk-ė dvãk-ia (LKŽ II² 994) resp. dvė̃k-tis „kvėptis“ (LKŽ II² 950)]; dėl santykio verb. sl. *kveś- su anksčiau nagrinėtu verb. sl. *kū̆s- plg. santykį, pvz., minėto verb. lie. *dvē̆k- su verb. lie. *dū̆k- (žr. s. v. dutkis). Tų sl. subst. *kvasъ, *kys(ь)lъ ir pan. kilmę įprasta kitaip suvokti, žr., pvz., Trautmann BSW 147, Vasmer ESRJ II 218, 239 (ir Iiter.), ESSJ XIII 154 (ir liter.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 320–322 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 263t.; Rix LIV 374; Smoczyński SEJL 329.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.