buccareisis „buchecker (Buchecker) – buko riešutas“ E 593 – sudurtinis žodis: a) *bukareisis < *bukareisas = *buka- „bukas“ (žr. bucus) + *-reisas „riešutas“ (plg. lie. dial. kir̃va-kotas „kirvio kotas“ LKŽ V 874) arba b) *bukareisīs (plg. lie. kir̃vakotis, -čio „kirvio kotas“, l. c.). Abu atvejai suponuoja egzistavus pr. *reisas „riešutas“ (nom. sg. masc.) = lie. dial. ríešas „t. p.“ (Būga Aist. St. 83, LKŽ IX 575). Tos pačiõs šaknies yra lie. ríešutas „Nuß“ (nom. sg. masc.), kurio archajiškesnė nom. sg. lytis yra i-kamienė lie. dial. ríeš-utìs „t. p.“ (LKŽ IX 579) < ryt. balt. *reiś-utis „t. p.“ (žr. toliau), pakeitusi pirmykštę konsonantinės deklinacijos lytį (Trautmann BSW 241, Skardžius ŽD 361, Fraenkel LEW 731): pagal šio lie. žodžio, dažniau vartojamo plurališkai (!), gen. pl. formą riešut-ų̃ (konsonantinės deklin. forma = o-kamienės deklin. forma!) vietoj nom. pl. ríešutes (konsonantinės deklin. forma, žr. LKŽ IX 579) atsirado riešutaĩ (nom. pl.), o iš čia ir ríešutas (nom. sg.) ir pan., plg. lie. dial. ãkmenas „akmuo“ (nom. sg.) o-kamienės paradigmos kilmę. La. riẽksts „riešutas“ turi įterptinį -k- ir atsirado matyt iš i-kamienio la. *riesutis (= lie. dial. ríešutìs) < ryt. balt. *reiśutis, o forma gen. sg. la. dial. riekša „riešuto“ (ME III 544t.) iš kilmės yra i̯o-kamienė (plg. lie. dial. ríešučio gen. sg., riešutỹs „riešutas“ nom. sg.) vietoj senesnės i-kamienės; plg. ME III 545, Toporov PJ I 261. Ryt. balt. *reiś-utis „riešutas“ > lie. dial. ríeš-utìs „riešutas“, turintis sufiksą -ut- [jam priskirti diminutyvinę kilmę (Trautmann l. c., Vasmer ESRJ III 151) nėra pamato, bent jau tvirto], santykiuoja su lie. dial. ríešas „t. p.“ = pr. *reisas „t. p.“ panašiai kaip, pvz., pr. nagutis „nagas“ (žr.) = s. sl. nog-ъtь „t. p.“ su lie. nãgas „t. p.“, arba serb.-chorv. làpat „gabalas, skiautė“ (< sl. *lapъtь) – su lie. lõpas ir pan. Iš visa to galima atstatyti seniausią balt. *reiśas < *reisas (dėl jo *-ś- < *-s- žr. Karaliūnas Blt II 115tt.) = sl. *raisas „riešutas; riešutmedis“ > *raiśas „t. p.“ (sl. *-ś- čia yra ne iš ide. *-k-, o iš ide. *-s-, plg. ESSJ III 56 s. v. *brъsati) → rus. орех „t. p.“ ir kt. (dėl jų žr. Vasmer l. c.). 164 Balt.-sl. *re/aisas buvo matyt „riešutas; riešutmedis“ (žr. dar s. v. laxde), o jis galėtų būti iš pirmykščio balt.-sl. *„riešutmedis“ < *„lankstus, sukrus medis“ – fleksijos vedinys iš verb. balt.-sl. *reis-/*rais-/*ris- „sukti(s)“ (žr. s. v. perrēist) < ide. dial. *u̯reis- „t. p.“ ← ide. *u̯er- „t. p.“ (Pokorny IEW I 1152tt.). Plg. Trubačev Ėtimologija 1968, M. 1971, p. 65, plg. Urbutis Blt VIII 210. Dėl *„lankstus, sukrus medis“ > „riešutmedis“ plg., pvz., pr. witwan „žilvitis“ < *„lankstus, sukrus medis“ (žr. witwan). Žr. dar s. v. v. rancko, rānctwei, reddau, redo, warsus, wartint, wirbe. Bandymai baltų ir slavų riešuto pavadinimų kilmę kitaip aiškinti (Vasmer ESRJ III 151t. ir liter., Fraenkel l. c. ir liter., Pokorny IEW I 61, Toporov l. c. ir liter.) nėra patikimi (plg. ir Urbutis l. c.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 163–164 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Beekes EDG 144; Blažek LgB IX 36t.; Derksen EDSIL 374; ESSJ XXIX 71tt.; Larsson NCOP 41t.; Lašinytė Blt XLII (2) 251; Smoczyński SEJL 515t.; Stundžia BSI XVIII 197.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.