Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 71–73 psl.

kails

kails (kailes, kayles ir kt.) „sveik(a)s!“ (nom.-voc. sg. masc.) H. Maletijaus (XVI a.) užrašytuose MBS4 ir MBS6 (dėl šių sutrumpinimų žr. PKP II 63t.) pasakymuose (per išgertuves): Kails naussen gnigethe (MBS4) „Sveikas, mūsų drauguži!“ (ir kiti jo variantai; dėl gnigethe, žr. s. v. ginnis) ir Kails poskails ains par antres (MBS6) „Sveikas pa sveikas, vienas per antrą (kitą)“ (ir kiti jo variantai), plačiau žr. Bezzenberger BB II 138t., Būga RR III 132, Endzelīns SV 187, Mažiulis PKP I 31, II 63t., Toporov PJ III 136 (ir liter.).
Pasakyme (MBS6) Kails poskails ains par antres, kuris bei jo variantai užrašyti aiškiai su klaidomis, problematiškiausias dalykas yra Kails poskails (var.: Kayles poskayles ir kt.), tiksliau, – jo segmentas pos- (var.: poß, puß-, post-). Man rodos, kad šis H. Maletijaus išgirstas (išgertuvių metu) Kails poskails yra pr. (sūd.) *kails *pakails [su paties Maletijaus atrakciškai – dėl dviejų *(kail)-s – įterptu *-s- prieš *-k-] = *kails *pa *kails „sveik(a)s pa sveik(a)s!“, turintis cnj. pr. (sūd.) *pa „pà“, visiškai sutampantį su cnj. lie. dial. „t. p.“ pasakyme (lie. dial.) Sveiks pa sveiks „sveik(a)s pa sveik(a)s!“: Susėdę aplink stalą, pasistatę butelį, sveiks pa sveiks – stikleliais sveikinasi (LKŽ IX 1, s. v. 2 , LKŽ XIV 292t., žr. dar Būga RR III 133). Šis cnj. lie. = pr. *pa [su balsiu *ă, po labialio parašytu raide o = (p)o(skails)] bus atsiradęs iš praep. balt. *pa „…po (nach)“ ( balt. * „t. p.“, plg. lie. Žodis po žodžio, ir susibarom LKŽ X 388), žr. s. v. po. Būga, remdamasis ypač lie. žem. pos-nagà „skeltanagių naga; arklio kanopa“ (dėl jo žr. dar LKŽ X 458), iškėlė hipotezę, kad šiame (MBS6) poskails slypįs pr. (sūd.) *pōs „põ, pà“ (Būga RR III 133), t. y. *pɔ̄s „t. p.“ = *pās „t. p.“ Bet šią Būgos hipotezę pagrįsti yra sunku, kadangi svarbiausiu jos ramsčiu einantis žodžio lie. žem. pos-nagà segmentas pos- vargu ar yra baltiškas (jo kilmė neaiški Skardžiui ŽD 404), plg. Fraenkelio spėjimą: lie. posnagà (posnãgas) galįs būti „eine halbe Entlehnung von poln. paznogieć…“ (Fraenkel LEW 641 s. v. posnagà). Hipotezę, kad poskails (MBS6) esąs pr. 72 (sūd.) *pats *kails „pats sveik(a)s!“ (Bezzenberger BB II 138tt., Pokorny IEW I 520, Toporov PJ III 138tt.), man rodos, dar sunkiau pagrįsti.
Taigi iš MBS4 bei MBS6 nesunku rekonstruoti adj. pr. (nom. sg. masc.) *kails „sveikas“ (jį matyt atspindi ir kailes, kayles ir pan.), kuris (XVI a.!) kildintinas iš senesnio adj. (nom. sg. masc.) pr. dial. *kailus „sveikas“ (u-kamienio, žr. s. v. kailūstiskun) arba iš matyt greta jo egzistavusio pr. dial. *kailas „t. p.“ (o-kamienio); kaip rodo pr. kat-mų duomenys, XVI a. pr. dialektuose ne tik o-kamienė nom. sg. masc. lytis (plg., pvz., deiws, žr.), bet ir u-kamienė nom. sg. masc. lytis (plg., pvz., soūns žr.) nebeturėjo kamiengalių (-a- resp. -u-). Tas pats adj. nom. sg. masc. (voc. sg. masc. reikšme) pr. (*kailas >) *kails „sveikas“ arba pr. *kailus „t. p.“ (matyt su dar išlaikytu kamiengaliu *-u-) slypi ir BPT autoriaus (XIV a.) perdirbtame kayle „t. p.“ (plg. Mažiulis Blt XI 127).
Adj. pr. *kaila- „sveikas“ (o-kamienis) resp. *kailu- „t. p.“ (u-kamienis) suponuoja adj. balt. *kaila-/*kailu- „sveikas, ištisas, visas, nepaliestas (неповрежденный)“, kurio veldinys galėtų būti ir la. kaîls „nuogas“, jį kildinant iš adj. ryt. balt. *kaila-/*kailu- „nuogas“ = *„toks (tokia), kas be drabužių (toks, koks gimęs“) < *„toks (tokia), kam nieko nepridėta“ < *„toks (tokia), kam nieko neatimta resp. nieko nepridėta“ < *„natūralus, nepaliestas“ < adj. balt. *kaila-/*kailu- „sveikas, ištisas, visas, nepaliestas“ (tam adj. la. kaîls kitokią etimologiją atsargiai spėja ME II 133, plg. Pokorny IEW I 610). Iš tokio adj. ryt. balt. *kaila-/*kailu- „nuogas“ (< balt. *„sveikas, ištisas, visas, nepaliestas“) – iš jo neutr. lyties ryt. balt. *kaila/*kailu „t. p.“ (nom.-acc. sg.) subst. ryt. balt. *kaila/*kailu „nuogumas, nuoginimas“ (čia dėl adj. subst. plg., pvz., s. v. v. arrien, garian) matyt atsirado fleksijos vedinys adj. ryt. balt. dial. *kailja- „nuogumui, nuoginimui priklausantis“ subst. ryt. balt. dial. *kailja- „tai, kas priklauso nuoginimui resp. daro nuogumą (nulupant gyvuliui kailį)“ > lie. káilis „Tierhaut, Fell“ (plg., pvz., lie. subst. kãrias < adj. *karja- – vedinį iš subst. *kara-, žr. Skardžius ŽD 62). Dėl tokios subst. lie. káilis etimologijos 73 (žr. dar s. v. nognan) plg. Endzelīns FBR XIV 20, Fraenkel LEW 202.
Adj. balt. *kaila-/*kailu- „sveikas, ištisas, visas, nepaliestas“ = sl. *kaila-/*kailu- „t. p.“ (> s. sl. cělъ „ištisas, visas, nepaliestas, sveikas“ ir kt.) = germ. *haila- „t. p.“ (> go. hails „sveikas“, s. v. a. heil „sveikas, ištisas, visas“ ir kt.) suponuoja, man rodos, adjektyvą ide. *koilo-/*koilu- „sveikas, nepaliestas“ (plg. ESSJ III 180), kurio veldiniai matyt slypi dar keltų žodžiuose (s. bret. coil-ou „auspiciis“ ir kt.) ir gal gr. κοῖλυ· τὸ καλόν (Hes.), plg. Pokorny IEW I 520, Toporov PJ III 141t. Šis adj. ide. *koilo-/*koilu- „sveikas, nepaliestas“ galėtų būti iš adj. „judrus“ [plg. adj. ide. dial. (germ.) *su̯ento-/*sunto-judrus, sveikas“, žr. Kluge EWDS 253, Pokorny IEW I 1048] – sufikso *-lo-/*-lu- vedinys (su šaknies vokalizmo apofonija) iš verb. ide. *kē̆i- “judinti, judėti“ (dėl jo plg. Pokorny IEW I 538t. s. v. kēi-), plg., pvz., lie. (adj.) dãglas „schwarzgescheckt (von Schweinen)“ ( verb. dèg-ti), kuris atspindi labai seną sufikso -la (< ide. *-lo-) darybos (iš verb.) modelį. Reikia pridurti, kad vietoj minėto adj. ide. *koilo-/*koilu- iki šiol įprasta atstatyti adj. ide. *kailo-/*kailu- bei jo kilmę sieti su ide. *kai- „vien(iš)as“ (sic, pvz., Pokorny IEW I 520, Toporov l. c. ir liter.).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Bammesberger BAM 121; Beekes EDG 731; Derksen EDSIL 74t.; Kortlandt BAM 117; Lehmann GED 169t.; Matasović LgB IX 127, Matasović EDPC 197t.; Matzenauer BKAS 58; Orel HGE 151t.; Smoczyński DL 40t.; Stundžia Blt XXXI (1) 95tt.; Vaan EDL 80.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.