Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 81–83 psl.

kaywe

kaywe „kobele (Stute) – kumelė“ E 433 nom. sg. fem. = pr. *kaivē su diftongu pr. *-ai- (po pr. *k-), matyt kirčiuotu ir galbūt akūtiniu (parašytas -ay-, o ne *-oy-!). Spėjimas, kad šis kaywe esąs klaida vietoj *kieywe ar *keywe bei atspindįs pr. *kēvē (Sabaliauskas LKK X 158) arba pr. *keivē < *kēvē (Toporov PJ III 160–161), yra nepagrįstas grafologiškai – yra grindžiamas ad hoc: atvejų, kuriais žodžio vidurio pozicijos šakninis diftongas pr. *-ei- (po sprogstamųjų priebalsių) būtų parašytas -ai-, E žodynėlyje nerandame. Atsargus Endzelyno taisymas pr. kaywe į *kanwe (Endzelīns SV 187) yra dar labiau nepagrįstas (žr. ir Sabaliauskas l. c., Toporov l. c.).
Šį pr. kaywe „kumelė“, jame įžiūrint diftongą pr. *-ai-, buvo mėginta sieti su lie. dial. kievė „prasta kumelė“ (Bezzenberger BB XXIII 318, XXVII 168, Trautmann AS 351), bet pastarasis yra matyt ne iš lie. *keivē, o iš lie. kė́vė (žr. Būga RR III 820, Endzelīns SV 187, Sabaliauskas LKK X 157, Toporov PJ III 159): lie. kė́vė „prasta kumelė, kuinas; prastas liesas gyvulys“ (LKŽ V 672), plg. kė̃v-inas „prastas arklys, kuinas“ (LKŽ V 677), kėvis „t. p.“ (l. c.); lie. dial. (Klp) keĩvis „t. p.“ (LKŽ V 496) yra greičiausiai vietoj (senesnio) lie. kėvis „t. p.“ (žr. Sabaliauskas l. c., Toporov l. c.). Iš lie. kė́vė „prasta kumelė“ (t. y. greičiausiai ne iš lyv. kēv „t. p.“) bus atsiradęs la. ķève (ķẽve) „t. p.“, žr. ME II 377, Fraenkel LEW 248, Sabaliauskas LKK X 157t. (ir liter.), Toporov PJ III 160t.; turbūt šio la. žodžio perdirbiniu laikytinas la. (dial.) kaĩve „arklys“ resp. kài-vele (su niekinamu atspalviu) „arklys, ypač kumelė“ (EH I 575): čia gali būti diftongu -ai- pakeistas (substitucija) balsis 82 -ē- (priešakinės eilės balsis po k latviams neįprastas!), žr. Sabaliauskas l. c., Toporov l. c.
Taigi turime lie. kė́vė „prasta kumelė, kuinas“ (ir jo skolinį la. kalboje, žr. anksčiau), kuris tik šaknies vokalizmu skiriasi nuo pr. *kaivē „kumelė“, iš tikrųjų reiškusio (ar bent jau kilusio iš) „prasta kumelė, kuinas“. Šie pr. ir lie. substantyvai „prasta kumelė, kuinas“ (fem.) yra greičiausiai iš *„ta, kuri suvarginta, nuskurdinta“ < *nuskurdėlė, apkiautėlė“ < „ta, kuri sulinkusisunykusi< *„ta, kuri sulinkusipasidengusi (apsinešusi) nykimo požymiais“ [dėl reikšmių „linkti (lenkti)“, „nykti“, „dengtis (dengti)“ sambūvio žr. toliau ir ypač s. v. keuto], plg. subst. lie. lùpena „prastas gyvulys, sudžiūvėlis“ < *„nuskurdėlis, apkiautėlis“ < *„tas, kuris nusilupęs (nuluptas)“ (: lùp-ti „schinden“) arba panašiõs semantinės evoliucijos substantyvą vok. Schindmähre „kuinas, prasta kumelė“ (: schinden „lupti“) ir kt. Iš dalies panašią žodžiui lie. kė́vė semantinę kilmę, siedami jį su lie. apkiaũtėlis bei pr. keuto „oda“ ir kt., jau kėlė Fraenkel LEW 248, Sabaliauskas l. c., Toporov l. c. Tik niekas nesigilino į lie. kė́vė, taip pat pr. kaywe darybos istoriją, todėl nenuostabu, kad lie. kė́vė ir ypač pr. *kaivē etimologija iki šiol yra labai miglota (žr. Toporov PJ III 159–161 ir liter.).
Subst. lie. kė́vė „prasta kumelė, kuinas“ ir subst. pr. *kaivē „t. p.“ nesunkiai gali būti vediniai a) iš adj. (o/ā-kamienio fem.) lie. *kēvā „sulinkusi (sulenktà) – sunykusi“ resp. b) iš adj. (o/ā-kamienio fem.) pr. *kaivā „t. p.“ [plg., pvz., subst. (fem.) lie. baũžėadj. (fem.) baužà, žr. s. v. glumbe]. Šie lie. resp. pr. žodžiai jų savitarpio santykiais daug kuo primena, pvz., subst. (fem.) lie. plėšà „tai, kas nuplėšta, nuplyšę“ resp. subst. (fem.) lie. plaišà „tai, kas įplėšta, įplyšę“ (= subst. la. plaîsa „t. p.“), atsiradusius matyt a) iš adj. (o/ā-kamienio fem.) lie. *plēšā „(nu)plėšta, (nu)plyšusi“ resp. b) iš adj. (o/ā-kamienio fem.) lie. *plaišā „(į)plėšta, (į)plyšusi“ (dėl tokių adj. subst. plg. Skardžius ŽD 37), kurie yra vediniai a) iš verb. lie. plė́š-ti „reißen“ (= la. plês-t „t. p.“, plg. lie. plė́š-yti ir pan.) resp. b) iš verb. lie. pláiš-ėti „Risse bekommen“ (pláiš-yti „zum Bersten bringen“, plg. pléiš-ėti „Risse bekommen“, la. plaîs-ât „t. p.“); 83 plg. lie. plýš-ti „bersten“ = la. plîs-t „t. p.“, kurie (aišku, su minėtais jų apofoniniais variantais verb. lie. pléiš-, pláiš- = la. plaîs-) iš lie. plė́š-ti = la. plês-t atsirado pagal santykį lie kél-ti (= la. cel̂-t) : kìl-ti (= la. cil-t) = krečiù/krė́sti (= la. krèst) : krìsti (= la. krist) = lie. plė́š-ti (= la. plês-t) : x, kur x = lie. plýš-ti (= la. plîs-t), žr. Būga RR II 292, Fraenkel LEW 619). Panašių dalykų – apofonijos *ē̆ : *ī̆ (vadinasi, ir *ē̆ : *ī̆ : *ei : *ai) atvejų (specialiai tyrinėtinų) bus buvę dialektuose ir slavų (plg., pvz., sl. *bredǫ „brendu“ ir dial. *brьdǫ „t. p.“), o dėl to – matyt ir vak. baltų, plg.: „wenn die Litauer–Letten und Slawen ein gemeinsames Wort haben, so konnte es auch im Altpreußischen vorkommen“ Mažiulis ZfSl XXIX 167.
Atsižvelgiant į visa tai, kas pasakyta, galima suponuoti, kad: a) adj. (fem.) lie. *kēvā „sulinkusi (sulenkta) – sunykusi“ < *„sulinkusi – (nykimo požymiais) pasidengusi“ yra vedinys iš verb. lie. *kēv- „dengti(s) lenkiančiai (linkstančiai)“/„lenkti (linkti) dengiančiai“ [plg. adj. (fem.) lie. *plēšā darybą, žr. anksčiau] < verb. balt. (-sl.) *kē̆v- „t. p.“ (dėl jo žr. s. v. keuto); b) adj. (fem.) pr. *kaivā „sulinkusi (sulenkta) – sunykusi“ < *„sulinkusi – (nykimo požymiais) pasidengusi“ darybos pamatas bus buvęs verb. pr. *kaiv- „dengti(s) lenkiančiai (linkstančiai)/„lenkti (linkti) dengiančiai“ [plg. adj. (fem.) lie. *plaišā darybą, žr. anksčiau] < verb. balt.-sl. dial. *kaiv-/*keiv-/*kī̃v- „t. p.“ (inovacinis!), iš senovinio verb. balt.-sl. *kē̆v- “t. p.“ (žr. s. v. keuto) atsiradęs panašiai kaip minėtas verb. lie. pláiš- (= la. plaîs-)/pléis-/plýš-verb. lie. plė́š- (= la. plês-), žr. anksčiau; tas verb. balt.-sl. dial. *kaiv-/*keiv-/*kī̆v- slypi dariniuose lie. káiv-inti „kamuoti, varginti“ (plg. lie. pláiš-inti, žr. anksčiau) = sl. dial. *cěv- (*cěv-ěti > lenk. dial. cev-ieć „sunkiai sirgti, nykti, džiūti“ ir kt. ESSJ III 191), lie. kiv-ýna „sudžiūvėlis, sumenkėlis“ [dėl verb. *kiv- (: verb. *kē̆v-) plg. verb. lie. plýš- (: verb. plė́š-), žr. anksčiau] ir kt.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Eckert Blt XXX (1) 57; Matzenauer BKAS 59.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.