kīsman „metą, kartą“ subst. acc. sg. – atvejais: stankīsman „dieweyl (währenddem) – tuomet kai, tuokart kai“ III 1151 [7115], „dieweil (währenddem) – t. p.“ III 1011 [6311], stenkijsman „t. p.“ III 1251 [7712], stan kīsman „t. p.“ III 1316 [7930], stankīsman kai „t. p.“ III 1056–7 [6525] (= jog „kadangi, tuo tarpu kai“ VE 5016), „weil (währenddem) – t. p.“ III 1031 [6334] (= jog „kadangi, tuo tarpu kai“ VE 496), stan kīsman „nachdem (währenddem) – t. p.“ III 1238–9 [7534], stankisman (kustodas) III 10026 [6228], III 10227 [6417].
Minėtais atvejais originalo (vok.) žodžius dieweil (4×, dieweyl 1×) bei weil (1×) ir net nachdem (1×), visus tris suvokdamas kaip „währenddem – tuomet kai, tuokart kai“ (dėl jų reikšmės žr. Paul DW 730, 421), A. Vilis išvertė į pr. *stankīsman kai „t. p.“ resp. *stankīsman „t. p.“, kur pr. adv. (temporis) *stankīsman „tuomet, tuokart“ [jį versti į „сейчас“ (Toporov PJ IV 33) nederėtų] yra iš acc. (temporis) sg. *stan *kīsman „tą metą, tą kartą“ (dėl pr. *stan žr. s. v. stas); plg. lie. adv. (temporis) 201 túomet/túokart < instr. (temporis) sg. tuõ metù/tuõ kartù. Iš visa to matyti, kad prūsai turėjo subst. *kīsma- „metas, kartas“ – galbūt masc. (Trautmann AS 359, plg. Toporov PJ IV 33 ir liter.), t. y. o-kamienis (nom. sg. masc.) *kīsms „t. p.“ (ar fem., t. y. ā-kamienis nom. sg. fem. *kīsma „t. p.“ < *-ā), žr. toliau.
Pr. *kīsms < *kēsmas (ar *kīsma < *kēsmā) buvo ne *„laikas“ = „atskirų temporalinių objektų eilė“ = „laiko atkarpų eilė“ (tam buvo subst. pr. *kerdā, žr. kērdan), o „metas, kartas“ = „atskiras laiko tarpas“ = „atskiras temporalinis objektas“ = „laiko atkarpa“ (žr. dar s. v. kērdan, be to, žr. kīsmingiskai) – kaip ir jo giminaitis subst. sl. *kēsas „t. p.“ > *časъ „laiko atkarpa“ (žr. toliau), plg. ESSJ IV 29 [„основным и ранним значением слав. *časъ следует считать ‘(ограниченный) от-резок времени’“], Toporov PJ IV 34.
Subst. pr. *kēsmas „metas, kartas“ = „atskiras temporalinis objektas“ = „laiko atkarpa“ gali būti iš *„įdrėskimas, įrėžimas“ (plg., pvz., lenk. raz „kartas, Mal“ = rus. раз „t. p.“ ir pan. < *„įrėžimas, įpjovimas“, lie. kar̃tas „Mal“ < *„įkarta“) – sufikso *-(s)ma- vedinys iš verb. balt.-sl. *kes- „drėksti, rėžti ir pan.“ (šio verb. balsį *-e- vedinyje kiekybiškai apofonizuojant į *-ē-, plg., pvz., lie. verb. vèž ti → subst. vėž-à „Wagenspur“). Tą subst. pr. *kēsmas „metas, kartas“ < *„įdrėskimas, įrėžimas“ dėl pačios darybos plg., pvz., su lie. (subst.) bãžmas „būrys, daugybė“ (matyt ir iš pradžių – masc., žr. toliau) < *„su(si)kimšimas“ – sufikso *-(s)ma- vediniu iš verb. balt. *baź- (inf., praet., praes.) „kimšti“ → balt. dial. *bāź- (praet.)/*baź- (inf., praes.) „t. p.“ → *bāź- (inf., praet. praes.) „t. p.“ (> la. bâzt „t. p.“, plg. la. grâbt = lie. gróbti šaknies vokalizmo kilmę s. v. grobis).
Greta minėto darybinės nomen actionis reikšmės sufikso balt. *-(s)ma- (žr. dar Skardžius ŽD 202tt.) egzistavo ir tos pačios darybinės reikšmė̃s balt. *-(s)mā-: plg., pvz., lie. (subst.) gléi-ma „gleivė, Schleim“ < *„tepimas“ (: gliẽ-ti „tepti“), bažmà „būrys, daugybė“ (: lie. bãžmas „t. p“, žr. anksčiau), ei-sma „ėjimas“ (: eĩ-ti) ir kt. (Skardžius ŽD 204). Dėl balt. *-(s)ma-/202 *-(s)mā- < ide. * (s)mo-/*-(s)mā- tokių darinių (subst.) plg. s. ind. é-maḥ „ėjimas“ (: é-ti „eina“), gr. πταρ-μός „čiaudėjimas“ (: ἔ-πταρ-ον „čiaudėjau“ aor.), σχισ-μός „skėlimas“ (< *σχιδ-σμος „t. p.“: σχίζω „skeliu“) ir kt. greta gr. ὀδ-μή „kvapas“ < „(su)uodimas“ resp. ὀ-σμή „t. p.“ (< *od-smā „t. p.“: ὄζω „uodžiu“) ir kt. Tiesa, sufiksas ide. *-(s)mo-/*-(s)mā- bus buvęs ne vien substantyvų, bet ir adjektyvų darybos priemonė (Meillet Introd. 265, Skardžius ŽD 203; plg. dar, pvz., gana seną adj. lie. liñk-smas = la. lìk-sms Fraenkel LEW 374); su pastarųjų (t. y. adjektyvų) daryba jis iš pradžių buvo matyt daugiau ir susijęs (plg. s. v. aysmis, plg. dar s. v. aucktimmien), plg. Burrow SL 175t., Hamp KZ XCVI 171tt.
Sufikso *-(s)ma- deverbatyvas (nomen actionis) pr. *kēs-mas „įdrėskimas, įrėžimas“ (→ „metas, laikas“) su savo artimiausiu giminaičiu sl. (subst.) *kēs-as „t. p.“ (> *časъ „metas, kartas ir pan.“) santykiauja panašiai kaip sufikso *-(s)ma- deverbatyvas (nomen actionis), pvz., lie. lank-mas „lenkimas“ (LKŽ VII 132, tiesa, tik iš M)/lañk-smas „t. p.“ [(LKŽ VII 134), plg. gr. πταρ μός/*σχιδ-σμος žr. anksčiau] su deverbatyvu (fleksiniu) lie. lañkas „lenkimas“ (LKŽ VII 127 s. v. 8 lañkas) bei („lenkimas“ >) „Bogen“ < (nomen actionis) balt.-sl. *lañkas „lenkimas“ [baritonas (Illič-Svityč IA 115t.) – nomen actionis, plg. dar, pvz., lie. bañdas „mėginimas“ (Skardžius ŽD 31t.): gr. τρόχος „bėgimas“.
Taigi reikia manyti: kaip pr. (subst.) *kēsmas yra deverbatyvas (sufiksinis) nomen actionis *„įdrėskimas, įrėžimas“, taip ir sl. (subst.) *kēsas yra matyt deverbatyvas (fleksinis) nomen actionis *„įdrėskimas, įrėžimas“ – fleksijos vedinys (su kiekybine šaknies balsio apofonija) iš to paties verb. balt.-sl. *kes- „drėksti, rėžti ir pan.“ → s. sl. čes-ati „šukuoti“ ir kt. (< *„draskyti galvos plaukus“). Be to, iš santykio balt.-sl. substantyvų *lañkas „lenkimas“ (nomen actionis, žr. anksčiau): *lañkā́ „t. p.“ (matyt irgi turėjęs reikšmę nomen actionis, plg., pvz., lie. sargà „sergėjimas“: gr. ῥοή „sravėjimas“ < *srovā „t. p.“, žr. Skardžius ŽD 38t.) = subst. sl. *časъ „laiko atkarpa, laikas“ < *kēsas „įdrėskimas, įrėžimas“ (turbūt nomen actionis, žr. anksčiau): 203 alb. kohë „laikas“ < *kēsā (tiesa, kilmė alb. -h- iš *-s- nėra labai aiški, žr. Toporov PJ IV 35 ir liter.), – iš to santykio galima spėti, kad ir alb. *kēsā bus atsiradęs iš (ā-kamienio) nomen actionis *„įdrėskimas, įrėžimas“ ← verb. *kes- „drėksti, rėžti ir pan.“
Verb. balt.-sl. *kes- „drėksti, rėžti ir pan.“ (žr. dar s. v. v. kexti, kiosi) < verb. ide. *kes- „t. p.“ → het. kiš-ai- „šukuoti“ (< *„tam tikru būdu draskyti plaukus“), v. air. cír „šukos“ (< *kēs-rā), gr. κέσ κεον „pašukos“ ir kt. Greta šio verb. ide. *kes- „drėksti, rėžti ir pan.“, man rodos, buvo ir jo apofoniškas variantas (su tam tikra aspektine reikšme) verb. ide. (dial.) *kos- „drėksti, rėžti ir pan.“ [iš čia, pvz., germ. verb. *has- „t. p.“ → subst. *haz-daz > s. isl. haddr „moters galvos plaukai“ (< *„tai, kas šukuojama“ < *„tai, kas dreskiama“) ir kt.] > verb. balt.-sl. *kas- „drėksti, rėžti ir pan. (intensyviai)“ [plg. tai, kas pasakyta dėl verb. balt.-sl. *bad- „besti (intensyviai)“ s. v. embaddusisi] > lie. kàs-ti „graben“ (< *„drėksti“ → iterat. kas-ýti „kratzen“), la. kast „grėbti“ (< *„drėksti“ → iterat. kas-ît „kratzen, schaben“), sl. (nepaliudytas) *kos-ti „…rėžti, pjauti…“ [→ iterat. *kos-iti (kitaip jo darybą suvokia, pvz., ESSJ XI 142) > lenk. kos-ić „mähen“ ir kt.]. Iš verb. balt.-sl. *kas- „drėksti, rėžti… (intensyviai)“ > *„šukuoti“ turime fleksijos vedinį subst. balt.-sl. (dial.) *kăsā „sušukuoti plaukai, kasa (Zopf)“ [> lie. kasà, la. kasa, sl. *kosa; plg. pr. kexti (žr.)], o iš to paties verb. balt.-sl. *kas- „drėksti, rėžti… (intensyviai)“ > *„rėžti, pjauti… (intensyviai)“ – semantinį homonimą subst. sl. *kăsā „dalgis“ (> s. sl. kosa „t. p.“ ir kt.). Atrodo, kad minėtas verb. balt.-sl. *kas- „drėksti… (intensyviai)“ > *„šukuoti“, išplėstas sufikso balt.-sl. *-(s)ma-/*-(s)mā-, slypi substantyve sl. *kosmъ/*kosma > s. lenk. kosm „plaukas; plaukų sruoga; vilnų kuokšta“/slovėn. kósma „kuokšta“ ir kt. (plg. tai, kas anksčiau pasakyta apie subst. pr. *kēsmas darybą); tuo, kad šis subst. sl. *kosmъ/*kosma esąs sufikso vedinys iš subst. sl. *kosa „sušukuoti plaukai, kasa“ (taip įprasta manyti!), nesinorėtų tikėti.
204 Dėl pr. kisman bei sl. *časъ, taip pat dėl sl. *kosa „dalgis“, lie. kasà „Zopf“ ir pan. (žr. dar kexti) etimologijos plg. Jakobson ScSI IV 286tt., ESSJ IV 27tt. (ir liter., s. v. *časъ), ESSJ XI 131tt. (ir liter., s. v. *kosa I), ESSJ XI 133tt. (ir liter., s. v. *kosa II), Toporov PJ IV 33–37 (ir liter).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 200–204 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Demiraj AE 221t.; Derksen EDSIL 79; Matzenauer BKAS 65.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.