Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 402–403 psl.

grauwus

grauwus „seyte (Seite) – šonas“ E 120. Žodis yra E skyriuje „kūno dalys“, taigi grauwus – „kūno šonas (Seite des Körpers)“, plg. E 121 grabwe „šonkaulis“ (žr.). Pr. grauwus, kurio -uw- atspindi pr. *-v- (tiksliau – pr. *-uu̯- = bilabialis pr. *-u̯-, plg. Endzelīns SV 34t., 403 žr. dar grawyne), skaitytinas pr. *gravus (= *grauu̯us = *grau̯us) arba – geriau suponuoti – pr. *gravus (= *grauus = *grau̯us) < *gravas (plg., pvz., s. v. auwerus), plg. Trautmann AS 342; žr. dar toliau.
Pr. (nom. sg. masc.) *gravas (ar *gravus?) „šonas“ (žr. dar grawyne) yra iš *„šlaitas, atšlaitė (Abhang), krantas (status)“ [plg., pvz., lie. pasakymą: šìtas (kalno) šónas labaĩ statùs „šitas (kalno) šlaitas labai status“ Ds] < *„tai, kas statu, primena nuogriuvą“ < *„tai, kas nugriuvę“ (žr. dar Mažiulis PKP II 311, išn. 215) – fleksijos vedinys iš verb. pr. *grau- (galinčio būti ir iš *grʹau-) „griauti“ = lie. gráuti „griauti; donnern“ (: *griáuti „t. p.“ : grū́ti „griūti“, griū́ti „t. p.“, žr. LKŽ III s. v. v.) = la. graût „donnern“ (: gŗaût „griauti; donnern“ : grût „griūti“ : gŗût „t. p.“, žr. ME I s. v. v.) < verb. balt. *grā̆u-/*grē̆u-/*grū- „griauti, griūti (su tam tikru trupėjimo, rėžymosi, dužimo triukšmu)“ < ide. *ghrē̆u-/*ghrū- „t. p.“ < *„trinti(s), trupinti (trupėti), rėž(y)ti(s)“. Iš čia sl. *gru-xati (> serb.-chorv. grú-hati „mušti, poškinti, trankyti“ ir kt.), lo. con-gruō „su-griūvu“ ir kt., plg. Toporov PJ II 293 (ir liter.), taip pat (tik neliečiant pr. grauwus kilmės) Trautmann BSW 100, Pokorny IEW I 460, Fraenkel LEW 171; dėl sl. *gru-xati kitaip – ESSJ VII 154). Tas verb. ide. *ghrē̆u-/*ghrū- yra greičiausiai sufikso *-ē̆u-/*-ū- vedinys iš verb. ide. *gher-/*ghr̥- „braukti, rėžti(s), trinti(s), trupinti (trupėti)“ (plg. Pokorny IEW I 439 s. v. 2. gher-) = *„rėžti(s) suk(ioj)ant“, žr. dar s. v. v. grauden, engraudīs, grēnsings, grosis, grumins.
Pr. *gravas verb. *gráu- (: *grʹáu-) dėl šaknies vokalizmo (ne pr. *grāvas, o *gravas!) plg. su giminaičiu la. grava/gŗava „griova, dauba“ verb. graût/gŗaût [plg. la. krava/kŗava „krūva“ verb. kraũt/kŗaũt „krauti“] greta lie. grióvà „dauba“ verb. griáuti [plg. lie. krovà „krūva: ir kt.“ (LKŽ VI 689) verb. kráuti]. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ā-kamieniai nomina per adjektyvus istoriškai koreliuojasi paprastai su o-kamieniais (ne su u-kamieniais!) nomina, dėl (ā-kamienio) la. gŗava/grava (bei lie. grióvà) reikia manyti, kad jo giminaitis pr. (E) grauwus yra ne iš (u-kamienio) p r. *gravus, o iš (o-kamienio) pr. *gravas (žr. anksčiau).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Matzenauer BKAS 52t.; Rix LIV 202; Smoczyński DL 201tt., SEJL 204; Vaan EDL 274.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.