Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 307–308 psl.

etwiērpt

307 etwiērpt „vergeben – atleisti (nuodėmes)“ III 5511 [3729] (= atleisti VE 226), etwīerpt „vergeben – t. p.“ (taisytina į etwiērpt) III 8114 [532], etpwērpt „vergeben – t. p.“ (taisytina į etwērpt) III 1176 [735] inf.; partic. praet. act. nom. sg. masc. etwiērpons „vergeben – atleidęs“ III 12918–19 [7924]; partic. praet. pass. nom. sg. neutr. etwierpton „vergeben – atléista“ III 6513 [4321]; praes. 1 sg. etwerpe „vergebe – atleidžiu“ (asetwerpe) III 7118 [4717]; praes. 3 sg. etwiērpei „vergibt – atleidžia“ (taisytina į etwiērpie?) III 4521 [3314]; praes. 1 pl. atwerpimay „verlassen – atleidžiame“ I 113–4 [79] = etwerpymay „verlassen – t. p.“ II 114 [137] = etwērpimai „verlassen – t. p.“ III 5321 [3719–20] (= atleiʒem „atleidžiame“ VE 2118); imperat. 2 sg. atwerpeis „verlaß – atleisk“ I 112 [78] = etwerpeis „verlaß – t. p.“ II 112 [136–7] = etwerpeis „verlasse – t. p.“ III 5320 [3719] (= atleid „atleisk“ VE 2117).
Šio žodžio ligšiolinių etimologinių aiškinimų (Walde-Pokorny WIS I 277, Endzelīns SV 174, Toporov PJ 116t. ir liter.) didžiausias trūkumas yra tas, kad čia neatsižvelgiama į baltų (ir ne vien baltų) kalbose egzistavusią bei egzistuojančią tipo lie. rìšti „(su)rišti“ (pagrindinė reikšmė) resp. „atrišti“ (atveju atrìšti prefiksas at- tik paryškina žodžio rìšti reikšmę „atrišti“) enantiosemiją (plačiau žr. Būga RR I 477).
Pr. etwerp- (resp. atwerp-) „atleisti (nuodėmes)“ < „atleisti“, atmetus prefiksą et- (resp. at-) „at-“ (žr. et-), turi werp- = *verp- „leisti“ su pagrindine reikšme „(at)leisti“ (žr. dar s. v. v. etwerpsnā, etwerpsannan, powiērpt), kuri tam tikrais atvejais buvo enantiosemiška reikšmei „nuleisti, išleisti ir pan.“ (žr. s. v. v. auwirpis, crauyawirps). Pr. *verp- „(at)leisti“ atsirado iš *„atpalaiduoti, atlaisvinti“ (žr. ir s. v. powīrps) < *„susuktą dalyką (virvę ir pan.) daryti laisvesnį, palaidą“ (žr. dar PKP II 27, 75) ir, toliau, – iš balt. *verp- (: *virp-) „sukti“ (plg. etnīstis, žr.), t. y. iš jo enantioseminės reikšmė̃s *„atsukti“ [egzistavusios greta pagrindinės reikšmė̃s *„(su)sukti“, žr. toliau]; plg. pasakymą lie. žem. (gal iš kurš.) atver̃pk velėną (Plungė) „su lopeta įdurk ir atkelk velėną nuo žemės“ (Skardžius APh III 53, V 160), kur atver̃pti „(tam tikru būdu) atkelti (velėną)“ turi ver̃pti, kilusį irgi 308 iš senovinio *verp- „atsukti“ [ne iš *verp- „(su)sukti“!]. Pagrindinė žodžio balt. *verp- (: *virp-) reikšmė „(su)sukti“ slypi žodžiuose: lie. verp-ẽtas „vandens, dulkių, sniego ar oro sūkurys; plaukų susisukimas pakaušyje (Scheitel)“, la. vḕrp-ata „t. p.“, lie. ver̃p-ti „spinnen“ = la. vḕrp-t „t. p.“ (iš *„sukti“; dėl pr. „spinnen“ žr. s. v. spanstan), la. virp-êt „mit Hilfe einer Spindel spinnen; zittern“ = lie. virp-ė́ti „zittern, vibrieren“ [iš *„sukioti(s)“], la. virp-ats „Wasserwirbel; gedrehter Haarschopf am Mittelkopf der Menschen, beim Stier usw.; vom Wind zusammengedrehtes Korn auf dem Feld“, lie. varp-ýti „stochern, klauben“ [frequentativum iš lie. ver̃p-ti „stochern, klauben“ (Būga RR II 398) < *„sukiojant krapštyti“ < *„sukti“] ir kt.
Buvo ir sl. *verp- (: *virp-) „sukti“, iš kurio turime sen. rus. вьрп-у „plėšiu (ir kt.)“ (< *„išveržiu, išsuku“), rus. во́роп „užpuolimas, apiplėšimas“, ček. vrápa, vráp „raukšlė“ (< *„susisukimas“), slovėn. vrȃpa „odos raukšlė“, lenk. na-wrop-ić „pykti“ (< *„suraukti, iškreipti, persukti veidą“), maked. врапит „apsukrus“ ir kt.
Balt.-sl. *verp- (: *virp-) „sukti“ giminaičiai – s. isl. (*worf >) orf „Sensengriff“ s. ind. várp-as- „klasta“ (< *„suktumas“), toch. A warp „aptvaras“, alb. vrap „bėgimas“, gr. ῥέπ-ω „lenkiuosi, nusisuku“ (< *ϝρεπ-ω), lo. rep-ēns „staigus“ (< *u̯rep-) ir kt. (žr. Pokorny IEW I 1156, Fraenkel LEW 1227, Toporov PJ II 117t.); visur čia slypi ide *u̯erp- (: *u̯rep-) „sukti(s)“ – formanto *-(e)p- vedinys iš ide. *u̯er- „sukti(s)“ (žr. s. v. etwēre).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Beekes EDG 1275t.; Demiraj AE 424; Lehmann GED 390; Matzenauer BKAS 144; Orel HGE 476; Rix LIV 690; Smoczyński LAV 133tt., SEJL 737t.; Vaan EDL 520.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.