kamato „venchel (Fenchel) – krapas“ E 267 = pr. *kamatɔ̄, t. y. *kamatā nom. sg. fem.
Šiam pr. *kamatā „krapas“ atsirasti motyvacijos požymis bus buvęs krapo (skėtinių šeimos augalo!) žiedas, kuris susideda iš daugybės smulkių žiedelių, sudarančių tam tikrą skėčio pavidalo gniužulą (gumulą ir pan.). Šitą mintį pirmasis iškėlė Toporovas, substantyvą pr. kamato (iki tol neturėjusį etimologijos, žr., pvz., Trautmann AS 352, Endzelīns SV 189) paskelbdamas sufikso * at- (: *-et-) vediniu iš šaknies pr. *kam- = lie. kãm-as „gniužulas“, kam-uolỹs „t. p.“ ir kt., la. kam-s „t. p.“, kam-uõls „t. p.“ ir kt., sl. *kom-ъ „t. p.“ (> rus. ком „t. p.“ ir kt.) ir kt., kurie, kaip jau seniai žinoma, suponuoja verb. ide. *kem- „gniaužti(s), spausti(s)“ (plačiau žr. Toporov PJ III 187tt.), žr. dar toliau. Toporovo originali pr. kamato etimologija yra patikima, tik ji neatsižvelgia į šio pr. žodžio darybos (aiškiai sufiksinės!) istoriją – pirmaeilį jo etimologijos tyrinėjimo klausimą, kuris, beje, nėra toks jau paprastas.
Subst. pr. *kamatā „krapas“ turi sufiksą *-at-, laikytiną sufikso *-et- (žr. s. v. v. bruneto, nawetto) apofoniniu variantu, kurie abu iš kilmės yra adjektyviniai, žr. s. v. v. giwato, melato, taip pat Skardžius ŽD 339t. (dėl -et-). Taigi subst. pr. *kamatā „krapas“ (fem.), kildintinas iš subst. *„gniužulas“ = *„tai, kas sugniaužta“, yra matyt iš adj. (ā/o-kamienio) vak. balt. *kamatā (fem.)/(ne fem.) *kamata- „(su)gniaužtas, susigniaužęs“, o šis – sufikso *-at- (: *-et-) vedinys turbūt ne iš subst. *kama- (žr. toliau), o iš verb. (intens.) balt. *kam- „gniauž(y)ti“ (: ne-intens. 101 verb. *kem-, žr. toliau); plg., pvz., lie. verb. (intens.) *lam- „lauž(y)ti“ (: ne-intens. verb. *lem-) → adj. *lamatā-/*lamata- „(at)lauž(y)tas“ → lie. subst. lãmatas „tai, kas atlauž(y)ta“ = „gabalas“, la. verb. (intens.) *varp- (= lie. varp-ýti : ne-intens. ver̃p-ti) → adj. *varp-ata-/*varp-atā- → la. subst. vãrpata „Queke, Unkraut“.
Tas verb. (intens.) balt. *kam- „gniauž(y)ti“ = balt.-sl. *kam- “t. p.“ suponuoja verb. (ne-intens.) balt. *kem- (: *kim-) „gniaužti(s)“ = balt.-sl. *kem- (: *kim-) „t. p.“, kuris bene geriausiai prasikiša šiais atvejais, pvz.: a) tiesioginiame jo veldinyje verb. lie. (*„užsigniaužti“ >) kém-ti „užlipti, užkibti, užsikiijuoti“ (LKŽ V 565) ir b) jo vediniuose lie. (adj. *kem-ala-/*kemela- „gniaužiamas“ >) subst. (*„kas gniaužiama“ >) kẽm-alas/kẽmelas „nepatogumas, keblumas“ (LKŽ V 553, 555; plg., pvz., lie. verb. ver̃p-ti → adj. *verp-ala- „verpiamas“ → subst. ver̃p-alas „kas verpiama“), lie. (adj. *kem-sa- „tarsi sugniaužtas“ >) subst. kém-sas „kupstas“ ir kt. Iš to paties verb. (ne intens.) balt.-sl. *kim- (: *kem-) matyt yra sufikso -in- vedinys adj. (o/ā-kamienis) lie. *kimina- „susigniaužiantis, susigniaužęs“ (plg., pvz., adj. lie. tẽk-inas, mùr-inas „susipurvinęs, susitepęs“ – deverbatyvus, žr. Skardžius ŽD 239t.) → subst. lie. (*„tai, kas lengvai susigniaužia“ >) kim-inaĩ „samanos“ (plg. Toporov PJ III 189).
Verb. balt.-sl. *kem- (: *kam-)/*kim- „gniaužti(s)“ yra iš verb. ide. *kem- (: *kom-)/*km̥- „t. p.“ (dėl jo veldinių žr. Pokorny IEW I 555, Toporov l. c.), kurį įprasta genetiškai atskirti nuo homonimo verb. ide. *kem- (: *kom-)/*km̥- „dūgzti, zvimbti ir pan.“ (žr., pvz., Pokorny IEW I 556). Tačiau šie du ide. homonimai yra matyt giminiški: pastarasis laikytinas greičiausiai semantiniu homonimu verb. ide. *kem- (: *kom-)/*km̥- [*„gniaužti(s), spausti(s), slėgti(s)“ →] *„duslų (prislopintą, tarsi užgniaužtą) garsą skleisti“ resp. *„dusliam garsui sklisti“ > *„dūgzti, zvimbti ir pan.“ (plg. Toporov PJ III 188t.), žr. s. v. camus.
Iš verb. balt.-sl. *kem- (*kim-) „gniaužtis“ [ar iš intens. *kam- „gniauž(y)ti“] atsirado vedinys subst. balt.-sl. *kama- „(su)gniaužimas, 102 gniužulas“ [plg., pvz., gr. (verb. τέμ-νω „rėžiu“ →) subst. τόμος „(at)rėžimas, atraiža“] > lie. kãmas „t. p.“, la. kams „t. p.“, sl. *komъ „t. p.“ Greta šio subst. balt.-sl. *kama- turbūt egzistavo ir adj. (o/ā-kamienis) balt.-sl. *kama- (*kamā-) „gniaužiantis, gniaužtas“ (žr. s. v. camstian) (plg., pvz., adj. gr. τομός „įpjaunantis, aštrus“, žr. dar Skardžius ŽD 35), plg. s. v. camus.
Iš subst. balt.-sl. *kama- „(su)gniaužimas, gniužulas“ turime nemaža vedinių. Pvz.: iš šio subst. *„(su)gniaužimas“ yra sufikso *-ein- vedinys adj. (o/ā-kamienis) ryt. balt. dial. *kameina-„priklausantis (su)gniaužimui, turintis (su)gniaužimų – tam tikrų nelygumų“ → subst. lie. (*„kelmas bei drūtgalys“ >) kamíenas „drūtgalys; medžio (augalo) liemuo“ masc. ir (subst., fem.) kamíena „medžio (augalo) liemuo“ (LKŽ V 177t.). Greičiausiai ne iš verb. balt.-sl. *kam-/*kem- (žr. anksčiau), o iš ano subst. balt.-sl. *kama- „(su)gniaužimas“ bus atsiradęs sufikso *-an- vedinys adj. (o/ā-kamienis) ryt. balt. *kamana- „turintis (su)gniaužimų – tam tikrų nelygumų“ (plg. adj. lie. ū́k-anas „turintis ūkų“ ir pan.), iš kurio išriedėjo a) subst. la. (*„kelmas bei drūtgalys“ >) kamans „rąsto drūtgalys“ (masc.) bei subst. la. [*„iš nestoro medžio kelmo (kastinio) – drūtgalio (kamieno) padaryta riesta siaura lenta (specialiai jos nelenkiant)“ = *„primityvi rogių pavaža“ >] kamana „rogės“ (sg., fem.) resp. (ppr. pl., fem.) kamanas „t. p.“ (žr. Būga RR II 295) ir b) subst. lie. (*„primityvią rogių pavažą (mažytę) kai kuo primenantis žabas“ = *„medinis žaboklis“ >) *kamanā „žabokłis, žąslas“ (plg. dar s. v. brisgelan) > (lie.) kãmana „kamanos (su žąslais)“ (sg., fem.) resp. (ppr. pl., fem.) kãmanos „t. p.“ (plg. Būga l. c). Matyt bus egzistavęs ir subst. (fem.) la. *kamanā- „medinis žaboklis“ (= subst. la. kamana „rogės“, žr. anksčiau), bet latviams iš tokio *„medinis žaboklis“ bus atsiradęs ne *„kamanos“, o tik *„žaboklis, žąslas“ (vėliau pakeistas kitu žodžiu).
Subst. ryt. balt. kamanā- „medinis žaboklis“ atitikmenį, man rodos, turėjo ir slavai – subst. sl. *kamana- (ar *kamanā-) „t. p.“ > *„žaboklis, žąslas“ (jis greičiausiai niekuomet nevirto į *„kamanos“) → adj. (i̯o-kamienis) *kamanja- „žaboklinis, žąslinis“ 103 > subst. *kamanja- „žirgas (arklys, kuriam suvaldyti reikia žaboklių, žąslų)“ > s. sl. komonь „arklys, žirgas“ ir kt. (plg. Loewenthal KZ XLVII 146, Toporov PJ III 195); dėl darybos plg. subst. lie. árklas „Pflug“ → adj. *arklja- „arklinis, į arklą pakinkytas“ > subst. arklỹs „Pferd“ (Skardžius ŽD 62). Suponuojant subst. ryt. balt. (lie.-la.) ir sl. *kamana- (*kamanā-) „medinis žaboklis“ ir atsižvelgiant į „wenn die Litauer-Letten und Slawen ein gemeinsames Wort haben, so konnte es auch im Altpreußischen vorkommen“ (Mažiulis ZfSl XXIX 167), reikia manyti, kad egzistavo ir subst. vak. balt. (pr.) *kamana- (ar kamanā-) „medinis žaboklis“ > *„žaboklis, žąslas“ (jis vargu ar buvo kada nors virtęs į *„kamanos“), iš kurio – panašiai kaip slavams – bus atsiradęs adj pr. *kamanja-“žaboklinis, žąslinis“ > subst. „kamanja- „žirgas“ (žr. kampnit).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 100–103 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Gliwa ALL XLIX 10tt.; Matzenauer BKAS 61.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.