kexti „czophor (Zopfhaar) – kasos plaukai, kasa“ E 70 = pr. *kekstī „t. p.“, kuris yra greičiausiai nom. sg. fem. lytis ī-/i̯ā-kamienio subst. (fem.) pr. (nom. sg.) *kekstī „t. p.“/(ne nom. sg.) *kekstʹā- „t. p.“ < *kekstjā- „t. p.“, turinčio anaptiksinį pr. *-k- (Endzelīns SV 40), t. y. kildintino iš pr. (subst.) *kestī/*kestjā- „t. p.“ (fem.). Jis yra iš (subst.) *„sušukuoti plaukai“ < *„tai, kas (su)šukuota“ < *(su)šukavimas“ – sufikso *-tī/*-tjā- vedinys iš verb. balt. *kes- „šukuoti“ < *„drėksti, rėžti ir pan.“ (žr. s. v. kīsman), plg. Trautmann AS 357, Endzelīns SV 193, Toporov PJ III 354tt. (ir liter.).
Taigi subst. pr. *kestī/*kestjā- „kasos plaukai, kasa“ iš kilmės yra nomen actionis (*„šukavimas“) – panašiai kaip, pvz., lie. (verb. bė́g- „bėgti“ →) subst. bėg-tė̃ „bėgimas, bėgis“, (verb. pakló- „pakloti“ →) subst. paklõ-tė „paklodė“ (< „paklojimas“); dėl pr. *-tī-/*-tjā- ir lie. -tė/-tė- darybinės reikšmė̃s panašumo ir dėl šių sufiksų giminystės žr. toliau.
Reikia priminti, kad E žodynėlyje, be kexti, randame dar dvidešimt du žodžius su nominatyvo fleksija pr. *-ī [ji čia (E šnektose) negali būti (kaip pr. kat-mų šnektose) iš pr. *-ē!]: asy (žr.), bleusky (žr.), dusi (žr.), garkity (žr.), kiosi (žr.), cosy (žr.), craysi 185 (žr.), crausy (žr.), culczi (žr.), lonki (žr.), ludini (žr.), mary (žr.), noseproly (žr.), nozy (žr.), plauti (žr.), posty (žr.), sari (žr.), soanxti (žr.), stabni (žr.), staydy (žr.), wolti (žr.), wubri (žr.). Iš šių E žodžių kai kuriems (nozy, plauti, wubri, culczi ir pan.) fleksiją pr. *-ī mėginama laikyti i-kamiene nom.(-acc.) du. fleksija [Endzelīns SV 66, 217 (nozy, transkribuojamas į *nōsi: „divsk. nom?“), Levin BLL 191, Schmalstieg SP 173t., plg. Toporov PJ III 354].
Man rodos, kad visi tie E žodžiai turi ī-/i̯ā-kamienę fleksiją pr. *-ī (nom. sg. fem., žr. dar Schmid Verb. 17tt.) < balt. *-ī [> lie. (mart)-ì = (nẽšant)-i ir pan.], ir jie darybos resp. morfologijos atžvilgiu yra gana panašūs (o istoriškai – labai panašūs, žr. toliau) į substantyvus, turinčius ē-kamienę pr. *-ē (nom. sg. fem.) < balt. *-ē < balt. *-jā (čia dėl balt. *-ē < *-jā žr. Kuryłowicz ABSl III 83tt.) bei i̯ā-kamienę pr. *ʹā < *-jā (nom. sg. fem.) < balt. *-jā. Vadinasi, čia atsekame dvi pirmykštes balt. fem. paradigmas: a) ī-/i̯ā-kamienę su fleksija balt. *-ī (nom. sg.) resp. *-jā- ir b) i̯ā-kamienę su fleksija balt. *-jā (nom. sg.) resp. *-jā-. Taigi šias balt. paradigmas vieną nuo kitos skiria tik ī-/iā-kamienė nom. sg. (fem.) forma – fleksija balt. *-ī (nom. sg. fem.) < ide. *-ī < *-iH2, kuri savo kilme sietina su ide. i-kamienu (tiksliau, su ide. i2-kamienu, dėl kurio žr. Mažiulis BS 262tt.), t. y.: tokia fleksija ide. *-iH2 = i-kamienė (i2-kamienė) fleksija ide. *-i (i2-kamiengaIis) + formantas ide. *-H2. Greta šio ide. *-H2 egzistavo ir jo variantas (apofoniškas) ide. *-eH2 (plg., pvz., Meillet Introd. 293). Formanto ide. *-eH2/*-H2 variantas „tematinis“ ide. *-eH2 > *-ā iš pradžių buvo lipdomas matyt prie tematinės (t. y. o/e-kamienės) paradigmos nomina, o variantas ide. *-H2 > *-ə – prie netematinių (t. y. priebalsinių bei i- ir u-kamienių) paradigmų nomina [(i̯)eH2-/(i̯)H2- > (i̯)ā-/(i̯)ə-kamienė deklinacijos paradigma, kaip tokia, ide. prokalbėje dar neegzistavo]; šitokia tų ide. formantinių variantų distribucija vėliau buvo pažeista: variantas ide. (*-H2 >) *-ā buvo imtas lipdyti ir prie netematinių paradigmų nomina, vadinasi, ir prie čia mus dominančios i-kamienės (i2-kamienės) paradigmos nomina. Taigi, pvz., minėta i-kamienė (i2-kamienė) 186 ide. (*-iH2 > *-i̯ə >) *-ī yra senesnė už minėtą i-kamienę (i2-kamienę) ide. (* i̯eH2 >) *-i̯ā.
Pats formantas ide. *-H2/*-eH2 iš tikrųjų buvo sufiksas, ypač produktyvus daryboje nomina abstracta (tarp jų ir nomina collectiva), iš kurių išriedėjo a) nom.-acc. pl. neutr. formos, b) nomina abstracta (collectiva), plg., pvz., Meillet Introd. 294, 301, Gamkrelidze-Ivanov IJI I 283. Šitaip, pvz., iš i-kamienės (i2-kamienės) ide. *-i + *-H2 > *-iH2 > *-ī atsirado: a) nom. pl. neutr. i-kamienė ide. *-ī (dėl jos žr. Mažiulis BS 297tt.); b) nom. sg. fem. i-kamienė ide. *-ī su kituose šios paradigmos linksniuose i̯ā-kamiene ide. *-i̯ā-, įsivesta iš i̯ā-kamienės ide. paradigmos (su nom. sg. fem. i̯ā-kamiene ide. *-i̯ā, dėl kurios žr. anksčiau). Santykį nom. sg. fem. ide. *-ī (ī-kamienė): nom. pl. neutr. ide. *-ī (i-kamienė) plg. su santykiu nom. sg. fem. ide. *-ā (ā-kamienė): nom. pl. neutr. ide. *-ā (iš pradžių turbūt o/e-kamienė, žr. anksčiau).
Iš visa to, kas pasakyta, išplaukia, kad baltų ī-/i̯ā-kamienė deklinacijos paradigma yra archajiškesnė už baltų i̯ā-kamienę bei ē-kamienę (pirmykštę i̯ā-kamienę, žr. anksčiau) deklinacijos paradigmą. Taigi E žodynėlyje gausumas (išplitimas) ī-/i̯ā-kamienių substantyvų (jų net 23 – kur kas daugiau nei dabartinėje lie. kalboje), vartojamų greta ē-kamienių substantyvų, laikytinas tam tikru pr. morfologijos archajiškumu.
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 184–186 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 238; Matzenauer BKAS 62; Orel HGE 167.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.