coysnis „kam (Kamm) – šùkos“ E 557 = turbūt fem. (i-kamienis, nom. sg.) pr. *kɔ̄isnis, t. y. *kāisnis (žr. toliau): raidės -oy- lengvai gali atspindėti cirkumfleksinį pr. *-ɔ̄i- (ypač po labialio ir guturalio, čia – po pr. *k-), t. y. pr. *-āi- [žr. coestue, plg. cariawoytis (žr.) su -oy- = pr. *-ɔ̄i- (cirkumfleksinis), t. y. *-āi-], plg. šio pr. žodžio giminaitį verb. lie. kaiš-ýti (su cirkumfleksiniu -ai-), žr. toliau. Mažiau patikima suponuoti, kad pr. (E 557) coysnis raidės -oy- atspindi akūtinį pr. * ai-, vadinasi, su šio diftongo trumpuoju (nepailgintu!) pr. *-ă- po pr. *k- (dėl coysnis segmento co- = pr. *kă- plg., pvz., s. v. enkopts); šitokį pr. *kaisnis (su akūtiniu *-ai-) galėtų remti jo giminaitis verb. lie. káiš-ti (žr. toliau), tačiau jo šaknies akūtas yra metatoninis (vietoj senovinio cirkumflekso, žr. toliau).
Pr. (E 557) coysnis „šùkos“ gramatinė giminė bei pati morfologija iki šiol nėra aiški. Jį [esantį greta pr. (E 559) coestue „šepetys“ (žr.) – aiškiai fem.] laikyti masculinum (vadinasi, i̯o- ar o- arba net i-kamieniu) dėl to, kad turime rus. гребень „šukos“ (masc. : 238 щетка „šepetys“ fem.), vok. Kamm „šukos“ (masc.: Bürste „šepetys“ fem.) ir pan. (Toporov PJ IV 109), yra labai rizikinga [plg., pvz., lie. šùkos „Kamm“ (fem.: šepetỹs „Burste“ masc.)]. Pr. (E 557) coysnis „šùkos“ [ir pr. (E 559) coestue „šepetys“ (žr.)] savo šaknimi jau seniai ir šiaip jau teisingai (žr. toliau) yra gretinamas su verb. lie. káiš-ti „skusti, gremžti“, serb.-chorv. cȅs-ta „kelias (Weg)“ ir pan., žr. Berneker PS 257, 300, Berneker SEW I 127 (ir liter.), Trautmann AS 361 (ir liter.), Trautmann BSW 113, Endzelīns SV 196, Pokorny IEW I 520, Toporov PJ IV 109tt. (ir liter.). Tas verb. lie. káiš-ti yra mėgintas gretinti ir su verb. lie. kaiš-ýti (kaĩš-o) „kišti“ (intens.), kìš-ti „t. p.“ (ne intens.) ir pan. (pvz. Berneker PS 257, 300, ypač Toporov l. c. ir liter.); tačiau šitokiam gretinimui (iš principo teisingam, žr. toliau), kadangi niekas jo nebuvo semantiškai pagrindęs (to neįstengė net ir Toporov l. c.), nepritarė (tiksliau – to gretinimo visai nesiėmė) Trautmann AS 361, Trautmann BSW 113, Būga (RR II 68), Endzelīns l. c., Fraenkel LEW 204t. (s. v. káišti), 260 (s. v. kìšti), Pokorny IEW I 520. Reikia pasakyti, kad tie gretinimai neatskleidė pr. coysnis darybos, o jos problema yra glaudžiai susijusi su tuo, kad pr. coysnis ir suponuojamų jo giminaičių šaknies kilmė iki šiol tebėra neaiški.
Esu linkęs manyti, kad pr. (E 557) coysnis „šukos“ yra i-kamienis (fem.) pr. *kaisnis „t. p.“ (nom. sg.) < (subst.) *„šukavimo ypatybės turėjimas“ – fleksijos vedinys iš adj. (o-/ā-kamienio) pr. *kaisna- „turintis šukavimo ypatybę“ = *„šukuojantis, šukuojamas (šukuotas)“, o šis – sufikso * (s)na- vedinys iš verb. pr. *kais- „šukuoti“. Dėl darybos plg., pvz., lie. (subst.) usnìs (ùsnis) „Distel“ (i-kamienį, fem.) < subst. ryt. balt. *usnis „t. p.“ (→ lie. dial. ùsnė „t. p.“ = la. usne „t. p.“), kuris (matyt sietinas su s. ind. óṣ-ati „degina“ ir kt., plg. Fraenkel LEW 1172) yra greičiausiai iš (subst.) *„deginimo ypatybės turėjimas“ ← adj. (o-/ā-kamienis) *usna- (*usnā-) „turintis deginimo ypatybę“ [(→ subst. la. usna „Distel“, plg., pvz., s. v. gasto), plg. adj. s. ind. uṣṇá- „heiß, warm“] = *„deg(in)antis ir pan.“, o šis – sufikso *-(s)na- [*-(s)nā-] vedinys iš verb. balt. *us- „deg(in)ti“.
239 Verb. pr. *kais- „šukuoti…“ yra iš verb. balt.-sl. *kaiṣ- „skutinėti (skusti), gremžinėti (gremžti, schaben)“ [greičiausiai intens. (plg. s. v. etbaudinnons), žr. toliau], kurio veldiniai – minėti žodžiai: a) verb. lie. (Vak. Liet.) káiš-ti „skusti, gremžti“ (LKŽ V 75t.), b) verb. sl. *kaiṣ- „t. p.“ → adj. (partic.) *kaistā „išskustas, išgremžtas, išlygintas“ (fem.) → subst. *kaistā „tai, kas išskusta, išgremžta, išlyginta“ (fem.) > serb.-chorv. cȅsta „kelias (Weg)“ ir kt. (dėl šio sl. subst. kilmės žr., pvz., Skok ERHSJ I 259 ir liter., Toporov PJ IV 110t.). Šių lie. káiš-ti, serb.-chorv. cȅsta ir pan. šakninis akūtas yra greičiausiai metatoninis (vietoj senesnio cirkumflekso), plg. jų (t. y. šių lie. ir sl. žodžių) giminaitį verb. (intens., iterat.) lie. káiš-ioti „intensyviai (resp. dažnai) kišti“ greta verb. (intens., iterat.) lie. kaiš-ýti „t. p.“ = la. kàis-ît (*„kaišyti“ >) „barstyti; kreikti“ (su senuoju šaknies cirkumfleksu) ir verb. (ne intens.) lie. kìš-ti (su neilguoju šaknies balsiu), žr. toliau.
Iš verb. (intens.) balt.-sl. *kaiṣ- „skutinėti, gremžinėti“ suponuoju verb. (ne intens.) balt.-sl. *k(e)iṣ- „skusti, gremžti, rėžti…“ [su *-ṣ- iš *-s- (po *-i-), plg. Karaliūnas Blt I 118] < *k(e)is-, kurio senovinė reikšmė bus buvusi *„rėžti, rėžiant spausti, durti…“; iš jo – verb. lie. kìš-ti „kišti, durti“ bei naujieji verba intens. lie. kaiš-ýti (kaĩš-o greta káiš-ioti káišio-ja) = la. kàis-ît (žr. anksčiau). Čia dėl reikšmės „kišti“ < „durti“ plg. reikšmių „durti“ ir „kišti“ sambūvį žodžiuose lie. dùrti „durti; kišti“ [pvz. (Ds): ãdatą indū́rė (ìnkišė) kamuoliñ „…įdūrė (įkìšo) į kamuolį“], vok. stecken „t. p.“ ir kt.
Tą verb. balt.-sl. *k(e)is- „rėžti…“ kildinu iš verb. balt.-sl. *(s)k(e)is- „t. p.“ (žr. toliau) < ide. *sk(e)is- „t. p.“, o šį laikau formanto *-s- išplėstu verb. ide. *sk(e)i- „pjauti, rėžti…“ (dėl jo žr. Pokorny IEW I 919t.; žr. dar s. v. v. skijstan, staydy, staytan), kuris – formanto *-(e)i- išplėstas verb. ide. *sk-/*sek- „t. p.“ (Pokorny IEW I 895t. s. v. 2. sěk-). Dėl minėto šaknies verb. balt.-sl. *(s)k(e)is- (su dviem s!) > *k(e)is- virtimo, kurį nulėmė (pagreitino) disimiliaciškas inicialinio *s- (t. y. pirmojo iš dviejų s!) nykimas, plg., pvz., verb. pr. *ked- < ide. 240 *sked- [formanto *-(e)d- išplėstas verb. ide. *sk-/*sek- „pjauti, rėžti…“ (žr. anksčiau)], žr. s. v. accodis (ir liter.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 237–240 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: ESSJ III 188; Smoczyński SEJL 245, 262.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.