mercline ~ melcowe (E 48), iš kurių mercline parašytas vokiškųjų žodžių skiltyje, o melcowe – prūsiškųjų; vadinasi, atrodytų, kad čia yra pr. melcowe ir vok. mercline (plg.: melcowe „mercline“ Trautmann AS 377, Endzelīns SV 209). Šie du E 48 žodžiai laikomi neaiškiais: „beide Worte sind unklar“ (Trautmann l. c.), „abi vārdi ir neskaidri“ (Endzelīns l. c.).
E 48 parašymas vok. (t. y. vok. žodžių skiltyje esantis) mercline ir pr. (t. y. pr. žodžių skiltyje esantis) melcowe laikytinas klaida (Petro Holcvešerio, plg. dar, pvz., s. v. dubelis) vietoj pr. mercline resp. vok. melcowe, o pastarasis – vietoj vok. meltowe (raidę -c- visai lengva taisyti į raidę -t-, žr., pvz., s. v. batto). Žr. Bezzenberger BB XXIII 308, Mažiulis PKP II 16, Toporov PJ IV 297.
135 Manyta, kad vok. (E 48) meltowe esąs „Mehltau (Meltau) – miltligė, amalas“, o pr. (E 48) mercline – „t. p.“ = „Wetterleuchten (amalo, rūdo krėtimas) – žaibavimas be griaustinio“ < *„žybčiojimas, mirkčiojimas“, savo šaknimi susijęs su verb. lie. mérk ti, mìrk-čioti ir kt. (Bezzenberger l. c., Mažiulis l. c., Toporov l. c.). Šitokia nuomonė remiasi tuo, kad ne tik latviai (žr. Bezzenberger l. c.) su lietuviais, bet matyt ir prūsai tikėjo prietaru, jog miltligė/amalas (Mehltau) atsiranda iš žaibavimo be griaustinio (Wetterleuchten).
Dabar man rodos, kad pr. (E 48) mercline „meltowe“ buvo „dulksna (Sprühregen)“ [dėl tokios vok. (E 48) meltowe reikšmės žr. ypač Tenhagen LgB I 117tt.] ir „miltligė, amalas (Mehltau, Wetterleuchten)“: apsiniaukimas, prieš užeinant visam debesiui (su griaustiniu), dažnai būna dar smulkus lietus – dulksna su matomais žaibais (ypač naktį) ir dar negirdimu griaustiniu (Wetterleuchten, Mehltau). Šį pr. (E 48) mercline „dulksna; miltligė, amalas“ galima rekonstruoti į pr. *mir̃klīnē „t. p.“: matyt su ilguoju [mercline (E 48) parašyta ne *merclinne!] ir kirčiuotu (plg., pvz., lie. purv-ỹ-nė ir pan., žr. toliau) balsiu *-ī- resp. su nekirčiuotu *-ir̃-, vadinasi, su cirkumfleksiškai nepailgintu jo segmentu *-ĭ- (ir dėl to parašytu raide -e-).
Pr. *mir̃klīnē „dulksna; miltligė, amalas“ yra veikiausiai iš (subst.) „dulksna“ (plg. Tenhagen l. c.) < „tai, kam būdingas drėgnumas“ – sufikso *-īnē vedinys [gimine (fem.) derintas su pr. *aglā „lietus“ (žr. aglo) ir *sūjē „lijimas“ (žr. suge)] iš subst. pr. *mir̃klā „drėgnumas“ [= lie. dial. (Šakiai – buv. Sūduvos žemėje) mirklà (mir̃klą) „diena, kuriai būdingas apsiniaukimas, lietingumas“ LKŽ VIII 258], plg., pvz., lie. pur̃vas → purv-ỹnė „tai, kam (kur) būdingas purvas“. Subst. (fem.) pr. *mirklā „drėgnumas“ kildintinas iš adj. (fem.) pr. *mir̃klā-/(ne fem.) *mir̃kla- „drėgnas ir pan.“ (dėl adj. fem. → subst. fem. žr., pvz., s. v. v. batto, keuto), kuris – sufikso *-lā-/*-la- vedinys iš verb. balt. *mir̃k- „mirkti, drėkti“ (plg., pvz., verb. balt. *kuś- „silpti ir pan.“ → adj. *kuś-la-, žr. s. v. kuslaisin) < balt. *mer̃k-/*mir̃k- „mer̃kti (mir̃kti)“ ir kt. (dėl jo žr., pvz., Fraenkel LEW 440t. ir liter.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 134–135 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 86.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.