Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 221–223 psl.

draugiwaldūnen

draugiwaldūnen „miterben (Miterben) – drauge veldėtojas (kas paveldi drauge su kuo, paveldėjimo bendrininkas)“ III 1176 [735–6] acc. sg. – kalkė iš vok. Miterbe „t. p.“ (galbūt net paties A. Vilio padaryta): draugi- „mit- (drauge, kartu)“ + waldūnen „Erbe (veldėtojas)“ (žr. s. v. waldūns), plg. dar sendraugiwēldnikai (žr.). Plg. panašias lie. kalkes (neol.): draugdarbininkas „Mitarbeiter“, draugpérgalėtojas „Mitsieger“, draũgskundėjas „Mitkläger“, draugkeleivis „Mitreisende“, draũgkareivis „Mitkrieger“ ir t. t. (LKŽ II² 654–660), – visur čia turime lie. draug- „mit-“ = draug „drauge, kartu“ (LKŽ II² 651–652) < draugè „t. p.“ (l. c. 655). Šios lie. kalkės, pažįstamos daugiausia R. Prūsijos (bei Klaipėdos krašto) raštams, yra sudarytos pagal vok. žodžius su Mit-, nors kai kurios iš jų, pvz., lie. draũgtarnis „Mitknecht“ DP 53619 (t. y. drâug tarnis, bet plg. będri tarnái „bendri tarnai, die Mitknechte“ DP 53615), draugtėvainis „Miterbe“ (A. Baranausko raštai) atsirado pagal lenk. žodžius su współ-draug-“ (: współnie „drauge, kartu“) – współsługa (lie. draũgtarnis) resp. współ-dziedzic (lie. draugtėvainis). Lie. draug-keleivis (iš vok. Mitreisende „keleivis, vykstantis drauge su kuo“, žr. anksčiau) nėra iš draũga-s „Freund“ + keleivis, o iš draũg (< draugè) „kartu“ 222 + keleivis. Lie. adv. draũg < draugè „kartu“ laikytinas žodžio draugė̃ „būrys ir kt.“ (LKŽ II² 655t.) adverbializuota instr. sg. lytimi, plg. kitokių jo lyčių adverbializaciją – lie. adv. draugė̃j „drauge, kartu“ (Ds), po draũgei „t. p.“ (LKŽ II² 655) ir kt. [plg. lie. adv. kartù „drauge“ (: kar̃tas) bei panašia reikšme vartojamas instr. sg. (ar iness. sg.) lytis lie. (eĩkim visì) būriù (resp. būrỹ) „drauge, kartu, neišsisklaidžius“, (eĩkim visì) krūvà „t. p.“ (instr. sg.; dažniau: krūvõj „t. p.“) Ds]. Manyti, kad ir pr. draugi- suponuoja ē-kamienį subst. pr. *draugē resp. tam tikrą jo adverbializuotą lytį (Mažiulis Blt XIV 97tt.), yra visgi rizikinga (plg. ir Mažiulis l. c.). Paprasčiau galvoti, kad pr. draugiwaldūnen yra kompozitas, turintis draugi- vietoj senesnio *drauga- [plg. pr. *butitāvs (vietoj senesnio *buta-), žr. s. v. butta tawas], kurį vesti iš subst. pr. *drauga- „draugas“ (plg. Toporov PJ I 369) vargu ar derėtų (nes draugiwaldūnen tuomet būtų ne „Miterbe“, o „draugo paveldėtojas“). Belieka spėti, kad šis pr. draugi- *drauga- yra iš adj. pr. *draugas „bendras, общий“, plg., pvz., (adj. beñdras:) bendradarbininkas „Mitarbeiter“ (LKŽ I² 747), bendrakeleĩvis „Mitreisende“ (l. c.) ir pan. Čia slypi matyt adj. balt.-sl. *draugas „(at)laikantis, ištveriantis“ (žr. dar toliau) > „toks (tokia), kuris su manimi (subjektu) bendrai (kartu) laikosi, atsilaiko, ištveria“, iš kurio atsirado: a) adj. pr. *draugas „toks (tokia), kuris bendrai (kartu) su manimi (subjektu) ką atlieka“ >bendras“ ir sl. adj. *drugъ „ne aš (ne subjektas)“ >kitas“ ( rus. другой ir kt.), b) subst lie. draũgas „Freund, Genosse, Gefährte“ = la. dràugs „Freund“, = sl. *drugъ, „Freund“ (> rus. друг ir kt.), plg. subst. la. bìedrs „draugas“ = lie. beñdras „bičiulis, draugas“ adj. lie.-la. *bendras (> lie. beñdras); iš adj. pr. *draugas greičiausiai ir nebuvo atsiradęs subst. pr. „draugas“ (žr. ginnis), – tuo atžvilgiu prūsai archajiškesni už lietuvius-latvius ir net slavus. Tas adj. balt.-sl. *draugas (masc., * fem., * neutr.), kuriam artimiausias giminaitis adj. germ. *dreuga- (> s. isl. drjúgr „atlaikantis, stiprus“), yra fleksijos vedinys (su šaknies vokalizmo apofonija) iš verb. balt.-sl. *dreug- „atlaikyti, ištverti“ < ide. dial. (balt.-sl.-germ.) *dhreugh- „t. p.“ > germ. *dreug- „t. p.“ (> ags. dreogan „atlaikyti, stengtis“, 223 go. driugan „zu Felde ziehen“ ir kt.). Žr. dar Trautmann BSW 59, Fraenkel LEW 102, Vasmer ESRJ I 543, Pokorny IEW I 255, Vries AEW 84t., Benveniste Vocab. I 109tt., plg. ESSJ V 132; kitaip – Trubačev IR 172, plg. Toporov PJ I 369. Šitas verb. ide. *dhreu-gh- kildintinas, galų gale, iš verb. ide. *dher- (: *dhr̥-) „laikyti(s), at(si)laikyti“ (Pokorny IEW I 252tt.). Žr. dar s. v. v. drūktai, draudieiti.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Derksen EDSIL 121t.; ESSJ V 131t.; Larsson NCOP 57; Lašinytė Blt XLII (2) 254; Lehmann GED 95; Matzenauer BKAS 35t.; Orel HGE 75t.; Rix LIV 157; Smoczyński SEJL 119t.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.