kas – I pron. interrog.: nom. sg. masc./fem. kas „wer – kas“ III 779 [4932] (= kursai VE 3218); nom. sg. neutr. [visais toliau 135 pateikiamais atvejais yra (lie.) kas VE] ka „was – kas“ III 278 [237], III 2715 [2313], III 2910 [2323], III 2920 [254], III 319 [2513], III 3118 [2521], III 336 [2530], III 3317 [277], III 358 [2718], III 3520 [2728], III 378 [2736], III 3720 [298], III 411 [2929], III 438 [3119], III 458 [334], III 477 [3325], III 4716 [3333], III 4915 [3512], III 517 [3524], III 533 [375], III 551 [3721], III 5515 [3733], III 574 [3910], III 5714 [3918], III 596 [3930], III 657 [4316], III 7313 [4733], III 7514 [4915] (dėl jos žr. toliau); acc. sg. neutr. ka „was – ką“ III 378 [2736] (= ką VE 1314), III 611 [417] (= ką VE 2414), III 6312 [4134] (= kas VE 2524), III 8713 [5520]. Pastaba: frazės Ka ast enterpen „Was nuͤtzet“ (III 7514 [4915]) lytį (pron. interrog. neutr.) ka „was“ (III 7514 = kokię „kokią“ VE 3118) įprasta laikyti acc. sg. (Trautmann AS 353, Endzelīns SV 190, Toporov PJ III 244), betgi ta frazė yra aiškiai ne „ką yra naudinga“ (t. y. su acc. sg. pr. ka), o „kas yra naudinga“ (su nom. sg. pr. ka, žr. dar s. v. enterpen).
– II pron. relat.: nom. sg. masc. kås „kuris, kas“ TN [žr. APh VII 102, PKP I 30, II 62 (vietoj kås parašyta kåß – klaidingai), kas „wer – kas, kuris“ I 1114 [716], I 1116 [716], II 1115 [1315], II 1117 [1316], III 498 [356] (= kurs VE 199), III 6110 [4114] (= kursai VE 252), III 6111 [4114] (= kurs VE 253), III 776 [4929] (= kurs VE 3216), III 7714 [4935] (= kursai VE 3222–23), III 7716 [512] (= kurs VE 332), III 8921 [5712] (= kurs VE 3818), III 10316 [659] (= kurs VE 4920), III 1076 [6715] (= kas VE 5119), III 1135 [6932] (= kursai VE 6012), „so – kas, kuris“ III 6117 [4119] (= kursai VE 259), III 1332 [8110], „so – kas, kuri“ III 6118 [4119] (= kuri VE 2510), „das – kas, kuris“ III 7511 [4913] (= kursai VE 314), „das – kas, kurie“ III 1073 [6712], „der – kuris“ I 713 [528], I 913 [74], I 139 [722], II 713 [1127], II 913 [132], II 139 [1323], III 3713 [294], III 4122 [3111] (= kurs VE 1522), III 4313 [3123] (= kursai VE 1614), III 476 [3324] (= kuris VE 188), III 6319 [435] (= kursai VE 266), III 755 [498] (= kursai VE 318), III 853 [5325] (= kursai VE 365), III 853 [5326] (= kursai VE 366–7), III 8514 [5333] (= kursai VE 3616), III 876 [5514] (= kursai VE 376), III 877 [5515] (= kursai VE 376), III 878 [5516] (= kursai VE 378), III 8722 [5526], III 8723 [5527] (= kursai VE 3720), 136 III 892 [5534], III 8927 [5716] (= kurie VE 3822), III 1096 [6735] (= kursai VE 523), III 11729 [7322], III 1191 [7326] ( = kursai VE 5811), III 11910 [7331] (= kursai VE 5817), III 1278 [7734] (= kurs VE 6114), III 12915 [7921] (= kursai VE 6214), „kuris“ (kas ast taykowuns „Schepffer“) I 710 [526], (kas est tykynons „Schepffer“) II 710 [1125], (kas ast teikūuns „Schoͤpffer“) III 3919 [2926], III 1274 [7729]; nom. sg. neutr. ka „was – kas“ I 77 [524], II 77 [1123], „kas, kuris“ II 1328 [1328] bei kha „t. p.“ I 1319 [727] (plg. III 7511), ka „was – kas“ III 1716 [1916], III 3519 [2727] (= kas VE 137, plg. I 77, II 77), III 5311 [3712] (= kas VE 218), III 8310 [5316], III 912 [5719] (= kas VE 392), III 1213 [7515] (= kas VE 5912), „so – kas, kurie“ III 772 [4926] (= kurie VE 3211); acc. sg. neutr. ka „was – ką“ III 377 [2734] (= ką VE 1313), III 6723 [4513] (= ką VE 2811), III 6917 [4527] (= ką VE 292), III 7925 [5127], III 8717 [5522] (= ką VE 3715), III 1092 [6732], kan „das – ką“ III 556 [3725] (= kuriu „kurių“ VE 221), „was – ką“ III 776 [4930] (= ką VE 3216), III 1073 [6713] (= ka „ką“ VE 5117), nokan „worauff – ant ko“ III 1258 [7717], žr. dar s. v. v. kai, kan; dat. sg. masc. kasmu „dem – kam“ III 919 [5724] (= kam VE 397), III 9110 [5725], III 9111 [5725], neutr. enkasmu „darinnen – kame“ III 11321 [7110]; „instr.“ sg. neutr. sēnku „damit – su kuo“ III 11312 [712], III 1257 [7717], žr. dar s. v. v. kodesnimma, kudesnammi, kuilgimai; nom. sg. fem. quai „die – kuri“ III 10311 [655], III 10312 [655], III 11729 [7322], III 1191 [7325], quoi „t. p.“ III 8918 [579]; nom. pl. masc. quai „die – kurie“ III 391 [2910] (= tus kurie „tuos, kurie“ VE 146–7), III 396 [2915] (= tiemus kurie „tiems, kurie“ VE 1411), III 5512 [3730] (tiems/kurie „tiems, kurie“ VE 227), III 615 [4110] (= kurie VE 2418), III 855 [5327], „kurie“ III 858 [5330] (= kurie VE 3610), stai quai „die – tie, kurie“ III 8720 [5524] (= tie kurie „tie, kurie“ VE 3717), quai „die – kurie“ III 8725 [5529] (= kurie VE 3722), III 8727 [5530] (= tie kurie „tie, kurie“ VE 3723), III 896 [5536] (= tus/kurie „tuos, kurie“ VE 384), III 8912 [575] (= tie kurie „tie, kurie“ VE 3811), III 8923 [5713] (= kurie VE 3819), III 917 [5723] (= kurie VE 395), III 11122 [6927], III 11517 [7127], „so – kurie“ III 3717 [296] (= kurie VE 143), III 5114 [3530] 137 (gal čia nom. sg. fem., plg. kury „kuri“ VE 2013), quoi „die – kurie“ III 858 [5329] (= kurie VE 3610), „so – kurie“ III 3714 [294] (= kurie VE 141); acc. pl. masc. stans kans „die – tuos, kuriuos“ III 6518 [4324] (= tũ kuriũ „tų, kurių“ VE 276).
Su pron. interrog. vok. (III) wer: was dėl jais reiškiamos opozicijos sutampantis pron. interrog. pr. (III) kas (nom. sg. masc./fem.): ka (nom.-acc. sg. neutr.) suponuoja pron. (interrog./indef./relat.) balt. (nom. sg. masc./fem.) *kas (> lie. kas = la. kas): (nom.-acc. sg. neutr.) *kă [dėl jo relikto lie. ka (predikatinėje struktūroje) = la. ka (cnj.) žr. Rosinas BĮ 192], kuris neturėjo specifinių fem. ir pl. (bei du.) formų (žr. Rosinas BĮ 191tt.). Čia seniausiais balt.-sl. laikais buvo turbūt pron. (interrog./indef.) balt.-sl. (masc./fem.) *ka- [= balt. *kas = sl. *kas (nom. sg.) → *kъ-to > s. sl. kъ-to „кто“ ir kt.]: (neutr.) *ki- (= sl. *čь-to > s. sl. čь-to „что“ ir kt., žr. dar s. v. kittan) < pron. (interrog. indef.) ide. (genus act.) *ku̯o- (> go. ha-s, s. ind. ka-ḥ ir pan.): (genus pass.) *ku̯i- [> lo. (neutr.) qui-d (dėl jo -d žr. Mažiulis BS 84 ir liter.) ir pan.], kurio paradigmos kamiengalių supletyvumas atskiruose ide. dialektuose gana seniai patyrė tam tikrų pakitimų, plg., pvz., minėtą balt. *kas (masc./fem.): *kă (neutr.) arba, pvz., lo. quis (masc./fem.): qui-d (neutr.). Dėl visa to plg. Toporov PJ III 256.
Tas balt. *kas (masc./fem.): *ka (neutr.), kaip pron. relat. „kuris, -i“, pr. kalboje patyrė inovacijų – pasidarė specifinių fem. ir pl. formų. Taip vietoj pron. (relat.) vak. balt. *kas „kuris, -i“ (masc./fem.): *kă (neutr.) pagal pron. vak. balt. *(st)-as (masc.): (fem.) *(st)-ā: (neutr.) *(st)-ă (žr. s. v. stas) atsirado pron. (relat.) vak. balt. *kas „kuris“ (masc.): *kā „kuri“ (fem.): *kă (neutr.), plg. panašią (savarankiškai atsiradusią) inovaciją (dėl fem.), pvz., go. (pron. interrog.) ƕas „kas“ (masc.): *ƕo (fem.): ƕa (neutr.). Iš tos pron. (relat.) vak. balt. (nom. sg. fem.) *kā „kuri“ (t. y. *kɔ̄) > pr. semb. *kū „t. p.“ (XV a. pradžia), išplėtus ją pron. (fem.) formantu (įvardžiuotinės kilmės) pr. *-ai [= pron. pr. *(st)-ai < *-āi < *-ājā (ar *-ājī), žr. s. v. stas], išriedėjo pron. (relat.) pr. semb. (nom. sg. fem.) *kvai 138 (XVI a.) = pr. (III) quai, quoi. Šalia tos pron. (relat.) vak. balt. (nom. sg. fem.) *kā bus buvusi ir pron. (relat.) vak. balt. (acc. sg. fem.) *kān > *kan, kuri dėl pr. semb. (nom. sg. fem.) *kū (< *kā) buvo perdirbta į pr. semb. (acc. sg. fem.) *kvan (plg. Endzelīns SV 83, Stang Vergl. Gr. 243), o kartu ir pr. semb. (acc. pl. fem.) *kans = (acc. pl. masc.) *kans [dėl šių pr. *-ans (ā-kamienės, fem.) = *-ans (o-kamienės, masc.) žr. Mažiulis BS 188tt., 311] – į pr. semb. (acc. pl. fem.) *kvans = (acc. pl masc.) *kvans. Iš čia nebesunku suprasti, kaip greta pron. (relat.) pr. semb. (acc. pl. masc.) *kvans atsirado ir pron. (relat.) pr. semb. (nom. pl. masc.) *kvai = pr. (III) quai, quoi. Be to, prie pr. semb. *kv- (vietoj *k-) atsiradimo minėtais atvejais gal bus šiek tiek prisidėję ir adv. pr. semb. *kvei „wo“ (interrog./relat.) = pr. (III) quei (žr.), *kven/*kvendau „wohin“, kuriuose slypi senovinis adv. *ku „wo; wohin“ (žr. s. v. isquendau). Čia nagrinėtų pron. (relat.) pr. (III) quai/quoi (nom. sg. fem. ir nom. pl. masc.) kilmę gerokai kitaip aiškina Endzelīns l. c., Stang l. c., Toporov PJ III 254t., Rosinas BĮ 192t. [jis net adv. pr. quei „wo“ kildina ne iš *kvei (< *ku + *-ei), o iš (*kvei <) *kei].
Formos pron. (relat.) pr. (III) kasmu „kam, kuriam“ (dat. sg. masc./neutr.) segmentas -asmu kildintinas iš vak. balt. *-asmō, kurį laikau perdirbiniu iš balt. *-amō [> lie. dial. (t)-ãmuo „tam“ (Gervėčiai)] < ide. *-omō > ind.-iran. *-amā ≥ *-asmā [≥ s. ind. (k)-ásmai „kam“] ir pan., apie visa tai plačiau žr. Mažiulis BS 162–164, 165tt., 211. Prepozicinė lytis pr. (III) sēnku „su kuo“ turi pron. (relat.) pr. ku „kuo“ („instr.“ sg. neutr.), kildintiną iš balt. „instr.“ sg.) *kṓ (> lie. instr. sg. kuõ = la. kùo), dėl kurio žr. Mažiulis BS 162tt. To paties balt. *kṓ veldinys yra ir pr. semb. *kŭ „kuo“ (XVI a.), kurį turi pr. (III) kudesnammi (žr.), kuilgimai (žr.).
Rasta žodžių: 29
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 134–138 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 260, 264; ESSJ XIII 116t.,, 248; Lehmann GED 198t.; Mańczak ALL LI 39tt.; Matzenauer BKAS 58; Mayrhofer EWA I 284t.; Orel HGE 199; Rosinas BĮSM 215, 271tt., 421; Smoczyński SEJL 262; Vaan EDL 507t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.