keytaro „hayl (Hagel) – kruša“ E 54, subst. nom. sg. fem. = pr. *keitarɔ̄, t. y. *keitarā „t. p.“, kuris gali būti iš subst. pr. *„tai (lietus), kas turi kietumo (ledo gabaliukų)“, o šis – iš o/ā-ka-mienio adj. pr. *keitara- „tas/ta, kuris turi kietumo“ ā-kamienės lyties (fem.) pr. *keitarā „t. p.“ (dėl ā-kamienio adj. → subst. plg., pvz., s. v. gasto). Tokį pr. adjektyvą esu linkęs darybiškai skaidyti į pr. *keita-ra-/*keita-rā (< *keita- + *-ra-/*-rā-, žr. toliau) bei laikyti sufikso *-ra- (* rā-) vediniu iš subst. (o-kamienio neutr.) pr. *keita- „kietumas“ = (nom.-acc. sg.) *keitan „t. p.“ ← adj. (o/ā-kamienio neutr.) pr. *keitan „kietas“ (dėl adj. neutr. → subst. neutr. plg., pvz., s. v. giwan); spėjimą, kad tas adj. pr. *keitara- (*keitarā-) – vedinys tiesiog iš adj. pr. *keita- (*keitā-) „kietas“, sunkiau pagrįsti.
Subst. pr. *keitarā dėl darybinės kilmės galima palyginti, pvz., su subst. lie. kauparà „kauburys“ (LKŽ V 437) < (subst., fem.) *kauparā „tai, kas turi kauptumo“. Šis bei jo gretybė subst. lie. kaũparas „kauburys“ (l. c.) < (subst., turbūt neutr.) *kaupara(n) „tai, kas turi kauptumo“ suponuoja matyt adj. (o/ā-kamienį) lie. *kaupara-/*kauparā- „tas/ta, kuris turi kauptumo“ darybiškai skaidytiną į *kaupa-ra-/*kaupa-rā (< *kaupa- + *-ra-/*-rā, plg. Skardžius ŽD 303) ir laikytiną sufikso *-ra- (*-rā-) vediniu iš subst. *kaupa- „kauptumas“, kuris galėjo būti neutr. (subst.) *kaupa(n) „t. p.“ iš o/ā-kamienio adj. *kaupa- (*kaupā-) „kauptas“ (plg. subst. gretybę lie. kaũpas „kauburys“ bei káupà „t. p.“ LKŽ V 437) neutr. lyties *kaupa(n) „t. p.“
152 Adj. pr. *keita- „kietas“ (su akūtiniu *-ei-) = lie. kíetas „t. p.“ = la. ciêts „t. p.“ < adj. balt. *kéita- „t. p.“ (su akūtiniu *-ei-) = adj. sl. *čitъ (su akūtiniu *-i-) > serb. čit „ištisas, nepažeistas“, slovėn. čìt, čít „t. p.“ ir kt. (žr. jau Jagić AslPh VIII 155, XVII 292) suponuoja o/ā-kamienį adj. (= partic. praet. pass.) balt.-sl. *kēita-, kuris, man rodos, buvo *„kompaktiškas“ < *„susispaudęs (suspaustas)“ < *„susigulėjęs (sugulėtas)“ [plg., pvz., lie. (Ds): šiẽnas kíetas (sc. „susigulėjęs“) – negaliù jo išpèšti – sufikso *-ta- (*-tā-) vedinys (adj. = partic. praet. pass.) iš verb. balt.-sl. *kei „gulėti“ lyties (verb. balt.-sl.) *kēi- „t. p.“, atsiradusios (tam verb. balt.-sl. *kei- „t. p.“) pagal modelį tipo verb. balt.-sl. *lēi-/*lei- „lieti, aquam fundere“ (iš čia yra, pvz., lie. líe-ti = la. liê-t „t. p.“ resp. lie. dial. lė́j-au „liejau“ = la. lêj-u „t. p.“/lie. dial. lej-ù „lieju“ = la. lej-u „t. p.“).
Galima būtų kelti hipotezę, kad iš tos pačios lyties verb. balt.-sl. *kēi- (: *kei-) „gulėti“ atsirado sufikso *-la- vedinys adj. (o/ā-kamienis) sl. *kēila- „susigulėjęs (sugulėtas)“ > *„susispaudęs (suspaustas)“ > *„kompaktiškas“ (adj.) *čilъ > serb.-chorv. čil „pajėgus, stiprus“ ir kt. (dėl medžiagos žr. s. v. kylo); darybinis santykis tarp šio hipotetiško adj. (deverbatyvo) sl. *kēi-la-“susigulėjęs (sugulėtas)“ ir minėto adj. (deverbatyvo) balt.-sl. *kēi-ta- „t. p.“ būtų panašus į darybinį santykį, pvz., tarp lie. deverbatyvų adj. dẽg-las (dãg-las) „baltas su juodymėmis (apie kiaulę)“ = „tarsi apdegęs (apdegtas)“ ir adj. (tiksliau – partic. praet. pass.) dèg-tas „(ap)degęs (degtas)“. Pagal tą hipotezę išeitų, kad egzistavo adj. sl. *kēila- „susigulėjęs (sugulėtas)“ > *čilъ ir adj. sl. *kēila- (*kīla-) „judrus“ > *čilъ (dėl jo žr. s. v. kylo) – du sl. homonimai, vėliau semantiškai suartėję. Tačiau adj. sl. *čilъ veldinių semantiką (žr., pvz., ESSJ IV 112 s. v. *čilъ), man rodos, lengviau paaiškinti atsižvelgiant į tai, kad adj. sl. *čilъ suponuoja ne minėtą (hipotetišką) adj. sl. *kēila- „susigulėjęs (sugulėtas)“, o tik adj. sl. *kēila- (*kīla-) „judrus“, aptartą s. v. kylo.
Tą verb. balt.-sl. *kei- (: *kēi-) „gulėti“ kildinu iš verb. ide. *kei- „t. p.“ (> gr. κεῖ-ται „jis guli“, s. ind. śé-te „t. p.“ ir kt., 153 žr. Pokorny IEW I 539t.). Dėl to, kad šis verb. ide. *kei- virto į verb. balt.-sl. *kei- (o ne į verb. balt.-sl. *śei-!), plg., pvz., lie. (subst.) kiẽ-mas = la. cìe-ms, kuriuose slypi tas pats verb. ide. *kei- (žr. caymis).
Baigiant primintina, kad tie adj. balt.-sl. *kēita- ir adj. sl. *čilъ (juos abu 1926 m. sugiminiavo Vaillant RÉSl VI 106t.) laikomi neaiškios etimologijos žodžiais, žr., pvz., Trautmann BSW 124 (s. v. kēita-), Fraenkel LEW 252 (s. v. kíetas), Vasmer ESRJ IV 367 (s. v. чи́тый). Šitai rodo jau ir tas dalykas, kad iš tų dviejų adjektyvų į Pokorny IEW pateko tik sl. *čilъ (tiksliau: s. ček. čilý „lebhaft“), žr. Pokorny IEW I 539, kur šis sl. adjektyvas siejamas su verb. ide. *kēi- „judinti, judėti“ (taip jau 1914 m. spėjo Trautmann KZ XLVI 239t.). Panašią ide. kilmę ne tik dėl adj. sl. *čilъ, bet ir dėl adj. balt.-sl. *kēita- suponuoti mėgina ESSJ IV 112, 124 (ir liter.), Toporov PJ III 300tt. (ir liter.). Pagal Vaillant’o (l. c.) hipotezę šie du adjektyvai esą iš verb. ide. *ku̯ei- „ilsėtis“. Manyčiau, kad visos čia suminėtos hipotezės apie adjektyvų balt.-sl. *kēita- ir sl. *čilъ „tolimąją“ etimologiją (ide. kilmę) nėra tinkamai pagrįstos arba yra nepagrindžiamos dėl to, kad jos neanalizuoja arba menkai analizuoja tų žodžių darybos baltoslaviškąją (ir ypač baltiškąją) istoriją.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 151–153 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 62.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.