endeirīt „ansehen (ansehen) – įžiūrėti“ III 553 [3723] (tiksliau – ni endeirīt „nicht ansehen“ : nedabotus „nežiūrėtų“ VE 2121 conj. 3 sg.), endyrītwei „t. p.“ III 11929–30 [7511] (= pawisdetumbei VE 599) inf.; praet. 3 sg. endeirā „sahe (sah) – įžiūrėjo“ III 1073 [6713] (= regeia „regėjo, matė“ VE 5117); imperat. 2 sg. endirīs „sihe (siehe) – įžiūrėk“ III 672 [4331] (= weisdek „žiūrėk“ VE 2712). Šis pr. verb. prefiksą en- (žr. en) gavo turbūt dėl vok. an- įtakos [plg. endirīs „sihe … an“, bet dereis „sihe“ (žr.)]. Formos endyrītwei, endirīs atspindi greičiausiai *endĭrī- su *-ĭ- (*-dĭ-) iš nekirčiuoto *-ī- (plg. PKP II 251t.). Esu linkęs manyti, kad formose endeirīt, endeirā raidėmis -ei- perteikiamas irgi tas pats pr. *-ī- (plg. Schmalstieg OP 203), kuris (nekirčiuotas!) vietoj laukiamo *-ĭ- čia atsirado (okazionaliai) turbūt dėl prezentinio *endīr- (turėjusio gal šakninį kirtį, t. y. kirčiuotą *-ī-) įtakos, plg. tai, kas pasakyta apie reykeis (II) = *rīkīs (su kirčiuotu *-īs), žr. PKP II 252 (ir išn. 5), 325 (išn. 274); plg. dar parašymą entēnsīts (žr.). Tų endeirīt, endeirā raidžių -ei- fonetinę vertę kitaip suvokia Trautmann AS 328, Endzelīns SV 116, 167, Toporov PJ I 330t., II 40t. Turime pr. *dīrītvei „žiūrėti“ < *dīrētvei (Schmid Verb. 64) : lie. dyrė́ti „žiūrėti, ko nors laukiant, tykant; tykoti, lindėti“ (LKŽ II² 577t.), dýroti „t. p.“ (op. cit. 583t.), dairýtis, la. daĩrîtiês „umhergaffen“; galbūt pridera dar lie. dė̃r-ti „merktis (apie akis), mieguistam darytis“ (Žem. bei Vak. Lietuva – LKŽ II² 426), der-iūgà „apsnūdėlis, tinginys“ (Žem., Vak. Lietuva – LKŽ II² 420); dėl lie. dyr-ė́ti: der- (der-iūgà) plg. lie. kyl-ė́ti : kél-ti (Būga RR II 253). Čia visur galėtų slypėti šaknis balt. *dir-/*der- „plėšti“ (> lie. dir̃-ti ir kt., žr. s. v. dūrai), t. y. *„akis atplėšti“ > a) „būti mieguistam, tingiam“ resp. b) „stebėti, žiūrėti“ (plg. Fraenkel LEW 90). Šitaip galvojant, nagrinėjamuosius pr.-lie.-la. žodžius sieti 265 su norv. tīra „gucken“, s. isl. tírr „Spähen, Glanz“ ir kt. (Būga l. c., ME I 433, Endzelīns SV 167, Pokorny IEW I 186, Toporov PJ I 330t.) gal nebereikėtų (Fraenkel l. c.).
Rasta žodžių: 40
- endeirīt
- -gi
- isarwi
- isarwis
- ni
- ni āūgus
- ni auklipts
- ni enbāndan
- ni isarwi
- ni isarwis
- niains
- niaintonts
- niaubillīntis
- nideiwiskan
- nidraudieiti
- nidruwien
- nidruwīngi
- nidruwīntin
- niebwinūts
- nierties
- nieteīstis
- nigīdings
- nikai
- nikanxts
- nipogattawints
- nipoklusmings
- nipokūntuns
- niquāitings
- niquei
- niqueigi
- nirīgewings
- niseilewingis
- niskijstints
- niswintina
- niteisīngiskan
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 264–265 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Kaukienė Blt XXXIII (1) 15tt.; Matzenauer BKAS 34; Smoczyński LAV 107t., SEJL 115.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.